Nors didžioji dalis Pirmos lygos komandų startavo jau praeitą savaitgalį, Vilniaus "Vytis" savo kelionę šių metų turnyre pradės nuo antrojo turo, kuriame penktadienį 19.00 LFF stadione susigrums su čempionato naujokais – “Pakruojo” futbolininkais.

Nepaisant prieš pat sezono pradžią komandą užklupusių netikėtų pasikeitimų, futbolininkai toliau intensyviai pluša treniruotėse bei daro viską, jog pirmąją pergalę savo žiūrovams galėtų padovanoti jau ateinantį savaitgalį. Iki pirmosios akistatos likus vos kelioms dienoms pateikiame interviu su vyriausiuoju komandos treneriu, kuriame buvo aptartas šių metų komandos veidas, žaidimo braižas bei išskirtos galimos Vyčių stiprybės.

- Komandą po praėjusio sezono paliko ne vienas veteranas, į jų vietą atėjo jaunesni futbolininkai. Ekipoje nebesant ir senajam kapitonui – ar jau spėjote įžvelgti naujus potencialius rūbinės lyderius, ir kiek svarbu tai gali būti aikštėje?

- Pasakysiu tiesiai šviesiai – lyginant su pastaruoju sezonu komandoje liko vos 7 žaidėjai, daugiau pildėmės naujais veidais. Prieš sezoną turėtume užregistruoti viso 19 žmonių, kas, galbūt, nėra itin daug, bet bent jau pirmame rate išsiversime. Taip pat prie komandos prisijungs ir du mano buvę auklėtiniai iš 1999 m. g. grupės. Kiti nauji žaidėjai taip pat yra jaunesni, o iš labiau patyrusių būtų galima išskirti M. Šoblinską, A. Vaskelą, M. Makutunovičių. Trumpai tariant – komanda stipriai pajaunėjo, tačiau nepaisant to – pasirodymai kontrolinėse rungtynėse nuteikė tikrai pozityviai. Jei tokia netikėta situacija būtų susiklosčiusi anksčiau, galbūt kažką būtume darę kitaip. Tačiau dabar yra kaip yra. Kaip sakoma – nepakeičiamų žaidėjų nėra. Yra tik nepakeisti.

- Praėjęs sezonas jums buvo sėkmingas, daugumai gana netikėtai. Ar galima sakyti, kad kartelė buvo iškelta taip aukštai, jog finišas bet kurioje žemesnėje vietoje būtų laikomas didele nesėkme, ar galbūt net fiasko?

- Turint omenyje kardinalų komandos pasikeitimą, kiek žemesnės vietos pavadinti fiasko nebūtų galima. Fiasko būtų tada, jei mes rungtynėse nuolat demonstruotume beviltišką žaidimą. Net jei kažkuriose akistatose lygioje kovoje ir bus pralaimėta ar kažkas nepasiseks – to tikrai nebus galima laikyti labai ypatinga ir didele nesėkme ar tuo minėtu žodžiu fiasko. Galiu pasakyti tik tiek, jog bus demonstruojamas gražus, techniškas, greitas ir atakuojantis futbolas. Žmonės išvys ir daug puikių momentų, ir daug naujų veidų, kurių prieš tai galbūt nežinojo, bet šiemet sužinos.

- Pernai iš komandos niekas daug nesitikėjo, šiemet klubas jau yra įvardinamas kaip vienas favoritų į pirmąją vietą. Ar toks savotiškas spaudimas ir dideli lūkesčiai neužkraus žaidėjams kažkokios papildomos naštos?

- Savo žaidėjams aš to niekad neakcentuoju, tačiau nemanau, jog tai turės papildomos įtakos. Vis dėlto visi žaidėjai ateina iš savų komandų, visada nori laimėti. Dabar jau yra susikūręs naujas kolektyvas, kurie treniruotėse dirba linksmai ir su šypsenomis, prie jų puikiai pritapo ir jau minėti M. Šoblinskas bei A. Vaskela, kurie taip pat geba laiku ir vietoje pajuokauti ir pakelti kolegoms nuotaikas. Tas pats A. Buinickis, prie komandos prisijungęs pernai vasarą ir kiek strigęs, šiemet yra ypatingai nusiteikęs rimtam darbui. Į komandą nei vienas neatėjo verčiamas, visi atėjo savo noru ir jaučiantys, kad gali prisidėti prie ateities pergalių.

- Komandą šiemet papildė ne vienas ir A lygos patirties turintis žaidėjas. Kokią rolę jie gali turėti komandoje?

- Mano manymu, jie vis tiek turėtų būti vieni lyderių. Vienas klausimų, kuriuos dabar sprendžiame – kur geriau panaudoti M. Šoblinską: gynėjų grandyje ar saugų linijoje. Visa tai spręsis treniruočių ir sezono eigoje. Jei leidžiame jam žaisti saugo pozicijoje – gynyboje liks labai jauni žaidėjai. Bet aš nebijau ir tų jaunų.

- Galbūt komandoje jau buvo išsirinktas naujas kapitonas?

- Rinkimai vyks ketvirtadienį. Pats kandidatų nekelsiu (galbūt tik pateiksiu savo pasiūlymus iš keleto vyresnių žaidėjų) bet rinksis patys kolektyvo nariai. Visada laikiausi nuomonės, jog kapitonus reikia išsirinkti komandos viduje, o ne kažkam juos paskirti.

- Sužaistos kelios kontrolinės rungtynės – kokie įspūdžiai iš jų?

- Rungtynėse su „Žalgiriu B“ (buvo laimėta 6:0) pats nedalyvavau, nes buvau išvykęs savo asmeniniais reikalais, tad ten tvarkytis palikau asistentams. Kaune, mače su „Kauno Žalgiriu“ (nusileista 0:1) pralaimėjome dėl vienos grubios klaidos, nors pagal žaidimą tikrai buvome verti daugiau. Po rungtynių Jonavoje su FK „Jonava“ (buvo pralaimėta 2:3) aš vaikinams rūbinėje pasakiau – šiandien buvo iškelti du pagrindiniai tikslai. Pirmas – gerai ir garbingai sužaisti. Antrasis – išmėginti ir pamatyti savo žaidėjus. Manau, jog abu tikslai buvo įgyvendinti gana neblogai.

- Turbūt jau pradeda ryškėti ir aiškesnis komandos veidas. Kokias stipriąsias puses įžvelgiate savo komandoje?

- Pirmas dalykas – jaučiu, jog pagaliau susiformavo naujas ir tvirtas kolektyvas. Taip pat vienas iš šiemet atvykusių brazilų (Leo) man paliko labai gerą įspūdį – prisiima nemažai gynybinių funkcijų, ir, nors žaidime broko dar yra, tačiau labai džiugu matyti, kaip jis pats nori žaisti, kaip jam dega akys. Kaip, beje, ir kitiems žaidėjams. Kita stiprybė – komandos darbštumas. Pradedant M. Makutunovičiumi, kuris dirba kaip nesustojantis laikrodis, baigiant L. Miščiuko ir visų kitų atsidavimu. Pagrindine mūsų stiprybe įvardinčiau komandos tvirtumą ir bendrumą, neišskiriant kažkurių žaidėjų individualiai. Pernai savo lyderiu tarsi padarėme A. Skuratovičių, kuris tapo rezultatyviausiu lygos žaidėju. Tačiau klausimas – kiek iš visų tų įvarčių jam sukūrė komanda?

- Klubo vadovybėje turbūt jau buvo aptarti ir ateinančio sezono tikslai. Kokie jie? Kurią vietą lygoje ir pasiektą etapą LFF taurėje laikytumėte geru pasiekimu?

- Kalbos apie konkrečias vietas nebuvo – šiuo metu daugiau dėmesio skiriame esamų problemų diskutavimui bei jų sprendimui. Ir šiaip, kartais naudingiau nekalbėti apie kažkokias tikslias pozicijas. Bet vis dėlto, tie, kas mane pažįsta, žino – leistis žemyn aš labai nemėgstu. Kaip ten bebūtų, aš dar ir pernai savo vaikinams sakiau – nesvajokit apie jokias prizines vietas, nes tiesiog kol kas dar nesame verti. Nei pagal finansinius, nei pagal kitus resursus. Bet sezono pabaigoje aplinkybės susiklostė taip, jog turėjom iškovoti pergalę Trakuose, tą padarėm ir laimėjome medalius. Bet kol kas kalbų apie tikslias vietas šio sezono finiše nėra.

- Kiek svarbu yra tai, jog pirmuose turuose bus žaidžiama su potencialiai kiek silpnesnėmis (bent jau sąlyginai) komandomis? Ar tai galima laikyti pliusu, nes iki susitikimų su vadinamaisiais favoritais dar bus laiko pagerinti savo pačių žaidimą?

- Nemanau, kad reikia nuvertinti Pakruojo futbolininkus – vis dėlto ten ne vienas ir A lygoje žaidęs žmogus, taip pat turi ir legionierių, todėl komanda gali būti visai įdomi. Bet aišku, visada svarbu turėti laiko įsižaidimui. Tačiau mes jau ir priešsezoninėse rungtynėse (neskaitant lengvo mačo prieš „Žalgirį B“) susitikome su aukščiausios lygos komandomis. Tai buvo sąmoningas pasirinkimas siekiant žaidėjams padėti pajausti pasitikėjimą savo jėgomis. Vaikinai parodė, kad gali sėkmingai žaisti ir prieš tokias pajėgias ekipas.

- Šiek tiek pakalbėkime apie Pirmą lygą bendrai. Ką matote kaip pagrindinius favoritus į pirmas vietas, kas gali būti tie labiausiai nustebinantys „juodieji arkliukai“? Galbūt kažkuri nauja komanda?

- Tie, kas yra nesusipažinę su Pirma lyga gali pagalvoti, jog čia lygis yra nulinis, nors iš tikrųjų čempionatas yra stiprus. Jau ilgą laiką sakau, jog aštuonių komandų aukščiausios lygos čempionatas yra futbolo strategijos atsilikimas. Galėčiau įvardinti bent šešias Pirmos lygos komandas, kurias pridėjus į aukščiausią divizioną jo lygis ne tik kad nukristų, bet dar ir padidėtų. Ypatingai tai atsilieptų regionų komandoms, kur dėmesys futbolui išaugtų dar labiau. Pirmos lygos komandos sparčiai kyla ne tik sportine, bet ir finansine prasme – tie patys Kėdainių futbolininkai šiemet turi surinkę didžiausią savo biudžetą, Alytus taip pat greitai juda aukštyn. Tad bendras čempionato lygis šiemet tikrai bus aukštas.

- Ar stebėjote būsimų varžovų pirmojo turo rungtynes prieš „Žalgirio B“ komandą? Jei taip – kokį įspūdį komanda paliko, kokias stipriąsias jų puses įžvelgiate?

- Kol kas dar nemačiau, bet iki rungtynių peržiūrėsiu. Bet, kaip ir minėjau, Pakruojo komandos tikrai negalima nurašyti – klubas turi daug patyrusių žaidėjų, kuriuos papildo ir jaunimas su legionieriais, todėl lengva tikrai nebus.

- Treneri, turite galimybę kreiptis į žiūrovus ir sirgalius. Pasakykite, kodėl šiemet verta palaikyti Vyčius bei ko gali tikėtis stadione apsilankysiantys žmonės?

- Visų pirma – tai labai draugiška ir ambicinga komanda, kuri siekia, jog sostinėje futbolas suklestėtų dar labiau. Reikia pripažinti, jog tokiam miestui kaip Vilnius vieno profesionalaus klubo tikrai yra maža. Miestas didžiulis, galima pavadinti ir megapoliu, kur bazuojasi didelė dalis Lietuvos gyventojų. Todėl norime, jog vilniečiai ateitų į stadioną ir mus palaikytų, nes sirgalių aktyvumas ir palaikymas tikrai yra svarbu. Kitas dalykas – jau ir mūsų pavadinimas yra gana tautinis – kodėl nesirgti už „Vytį“? Taip pat čia, su vos keliomis išimtimis, žaidžia Vilniuje gyvenantys žmonės. Drąsiai teigiu, kad Vyčiai savo žaidimu sirgaliams suteiks džiaugsmo. Galiu pažadėti, jog mūsų rungtynėse nuobodu tikrai nebus – išvysite ir gražaus futbolo, ir pavojingų momentų, ir, aišku, daug įvarčių.