Nors Artūrui Rociui 25–eri, jį jau galima vadinti „Jonavos“ komandos senbuviu ir vienu labiausiai patyrusių komandos futbolininkų. Jonavos ekipoje jis pradėjo žaisti 2013 metais. Pernai trumpam išvyko į Alytaus „Dainavą“, o nuo šio sezono vėl gina gimtojo miesto klubo spalvas.

A. Rocys fkjonava.lt papasakojo apie savo karjerą ir prisirišimą prie Jonavos komandos.

– Artūrai, koks buvo tavo kelias į futbolą?

– Viskas prasidėjo, kai man buvo 6–eri. Tėtis nuvedė į futbolo treniruotę pas trenerį Gediminą Zdanevčių. Tačiau ten ilgai neužsibuvau, pusmečiui perėjau į vyresniųjų grupę. Tuo metu treneris Vytautas Stanevičius kaip tik lankėsi miesto mokyklose ir rinko vaikų grupes, tad nusprendžiau pradėti treniruotis su savo bendraamžiais. Sekėsi gerai, nuo to ir prasidėjo šis mano futbolininko kelias.

– Jonavos komandoje debiutavai 2013 metais, bet po penkių sezonų išvykai į Alytaus „Dainavą“. Kodėl?

– Taip jau išėjo, kad patyriau rimtą traumą, o po jos laukė ilgas atsistatymo periodas. „Jonava“ tuo metu žaidė A lygoje ir aš supratau, kad pasiekti reikiamą sportinę formą bei išsikovoti vietą aikštėje bus labai sunku. Todėl nusprendžiau pasinaudoti atsiradusia galimybe žaisti už „Dainavą“ LFF I lygoje. Ten greičiau atsigavau ir sutvirtėjau. Neabejoju, kad sprendimas rungtyniauti „Dainavoje“ buvo geras ir pasiteisino.

– Kai grįžai į „Jonavą“, komanda taip pat jau buvo I lygos nare. Ar teisingai pasielgė klubas, nusprendęs nepasinaudoti galimybe likti A lygoje?

– Jei galvotume apie ateitį – sugrįžus į A lygą mums vėl bus sunku įsitvirtinti, teks viską pradėti „nuo nulio“. Tačiau reikiamos patirties jau turime ir žinosime, ką reikia daryti teisingai. Sugrįžimas į I lygą nebuvo prastas sprendimas – dabartinei komandai tai net į naudą.

– Sezonas artėja link pabaigos. Kaip vertini šias I lygos pirmenybes?

– Mano įspūdžiai geri. Rezultatai svyruoja, kartais jie nebūna džiuginantys, bet kovojame su visomis komandomis ir tai svarbiausia. Reikia nepamiršti, kad komandoje pasikeitė labai daug futbolininkų, atėjo jaunimas, turime naują trenerį, pasikeitusi ir klubo vadovybė. Atsižvelgus į šias aplinkybes – viskas yra gana neblogai. Statomas naujas stadionas. Todėl viskas su šiuo klubu bus gerai.

– Sezono eigoje neišvengėme bangavimų, taip pat ir paskutinių rungtynių atkarpa nėra sėkminga. Ar galima kalbėti apie žaidimo duobę?

– Nemanau, kad tai duobė. Artėja sezono pabaiga, mums niekaip nepavyksta išvengti traumų, rungtynes dėl kortelių vis praleidžia vienas ar kitas žaidėjas. Tai tiesiogiai paveikia mūsų žaidimą ir rezultatus. Treneriui būna labai sunku, kai jis negali išleisti norimos sudėties ir tenka gerai pasukti galvą, kuo kompensuoti praradimus. Jei šios komandos branduolys išliks, ateityje labiau susižaisime ir vaizdas aikštėje tikrai pagerės.

– Anksčiau žaidei ir salės futbolą, ar šią žiemą ketini daryti tą patį?

– Jei tik sulauksiu kvietimo – žinoma. Tačiau aš žaisčiau tik už Jonavos „Vikingus“, o kitų komandų pasiūlymai manęs nedomina. „Vikinguose“ susiformavęs labai geras kolektyvas, vyrauja puiki komandinė dvasia, čia žaisti smagu. Todėl neturiu jokio noro atstovauti kitoms salės futbolo komandoms.