Pirmos lygos 8 turo rungtynėse su „Kauno" ekipa tris įvarčius įmušęs Artur Skuratovič vienu ypu pakilo į antrą rezultatyviausių lygos žaidėjų sąrašo vietą. Tiesa, tiek pat kartų pasižymėjo ir kitas vilniečių puolėjas Nikolajus Misiukas. Bet jis tai padarė per 716 min., o A.Skuratovič savo įvarčius sumušė per 553 min. Sąrašo viršūnėj - 11 įvarčių įmušęs Kėdainių „Nevėžio" saugas Aretas Gėgžna. Bet jei „Vilniaus Vyčio" puolėjai išlaikys savo įvarčių tempą, tai sezono pabaigoje galėsime džiaugtis dvigubu snaiperių pasiekimu.

„Kai žaidžiau už jaunimo komandas, savo amžiaus pirmenybėse, tai po tris įvarčius mušiau dažnai. Nebuvo sunku. Suaugusiųjų varžybose irgi esu įmušęs tris įvarčius, regis, 2014 m., kai dar žaidžiau „Žalgirio" dublerių komandoje. Bet šiaip tai ne kasdienis įvykis", - teigė 20-metis „Vilniaus Vyčio" puolėjas.

-O juk Kaune nedaug trūko ir iki pokerio...

-Taip, bet teisėjas antrame kėlinyje nenorėjo leisti mums ir toliau džiaugtis įvarčiais, tad užfiksavo nuošalę.

-Atrodė, kad po šešių įvarčių per pirmas 45 min., antrame kėlinyje ir futbolininkai nelabai veržėsi mušti dar daugiau.

-Nežinau, aš asmeniškai tikrai norėjau įmušti. Žaidimas tikrai buvo geras, ypač pirmo kėlinio pabaigoje. Bet treneris antrame kėlinyje atliko daug keitimų, tai šiek tiek išbalansavo mūsų žaidimą ir daugiau pasižymėti nepavyko.

-Beje, Kaune pirmą kartą šį sezoną aikštėje praleidai visas 90 min. Nebuvo noro pasikeisti?

-Ne, atvirkščiai, mano norisi visose rungtynėse žaisti po 90 min. Manau, kad tai parodo, jog gerai žaidi, treneris nenori tavęs keisti. O kai keičia po vieno įvarčio, antro kėlinio viduryje, tikrai nebūna smagu. Na, nebent būtų keitimas tam, kad žiūrovai galėtų atsistoję paploti už gerą žaidimą.

-Ar galima sakyti, kad jau pasiekei optimalią sportinę formą?

-Dar ne visai, tikrai dar yra kur tobulėti. Bet lyginant su sezono pradžia jaučiuosi daug geriau. Pirmi turai buvo tikrai labai sunkūs. Gal reikėjo apsiprasti su komandos draugais, su nauja aplinka, su Pirmos lygos futbolu, padidėjusiais krūviais. Bet dabar jau pajaučiau įvarčių skonį, tad tikiu, kad kuo toliau, tuo bus geriau. Tikiu, kad ir komanda dar turi erdvės tobulėjimui. Puolime jaučiasi, kad pradedame suprasti vieni kitus, gynyba irgi neblogai sustyguota. Nors mūsų treneriai mėgsta pakaitalioti žaidėjus, bet tam tikras branduolys jau nusistovėjo.

-Nors „Vilniaus Vytis" yra nauja komanda, bet pažįstamų čia pačiam tikriausiai netrūksta?

-Tiesa, „Žalgirio" dublerių ekipoje žaidžiau kartu su Tomu Misiūnu, Haroldu Šidlausku, Roku Simanavičium, Dominiku Stankevič. Kitus futbolininkus pažįstu iš žaidimo kitose komandose, vyresnius futbolininkus dar mačiau žaidžiančius „Žalgiryje", vaikystėje.

-Tau 20 metų, o komandoje yra beveik dvigubai vyresnių vyrų. Ar randate bendrą kalbą už aikštės ribų?

-Su tuo nėra jokių problemų. Veteranai mėgsta patarti, pabarti, pasakyti ką blogai darome. Gal ir ne visada patinka, kai vyresni jaunimui aiškina, bet kaip sako treneris Algimantas Liubinskas, tai juk yra nemokamos gyvenimo išminties pamokos. Gal daugiau tokių progų pažaisti su tokiais patyrusiais futbolininkais ir nebus, tad tikrai nesipykstame.

-Iki 2015 m. paties gyvenime buvo tik „Žalgiris". Kaip nutiko, kad praėjusių metų viduryje perėjai į Klaipėdos „Atlantą".

-Ne vienerius metus žaidžiau už „Žalgirio" jaunių ir jaunimo komandas, 2014 m. pradėjau treniruotis su vyrais, sužaidžiau vienas rungtynes A lygoje, bet įsitvirtinti komandoje nepavyko. Nežinau, gal kažkuo nepatikau treneriams, be to ir konkurencija buvo labai didelė, puolimo grandyje žaidė daug pajėgių legionierių ir patyrusių Lietuvos futbolininkų. O norėjosi pažaisti aukštesniame lygyje nei Pirma lyga. Pasikalbėjau su „Žalgirio" vadovais ir priėmiau sprendimą persikelti į Klaipėdą. Sudalyvavau peržiūroje, sužaidžiau kontrolinėse rungtynėse ir „Atlantas" pasiūlė sezoną užbaigti pas juos.

-Kaip sekėsi Klaipėdoje?

-Tai buvo labai įdomi patirtis, nauja aplinka, nauji žmonės. Iš pradžių kelias rungtynes sužaidžiau už „Atlanto" dublerinę komandą „Palangą", vėliau kelis kartus A lygoje žaidžiau po keitimo, o vienerias rungtynes pradėjau startinėje sudėtyje. Lyg ir viskas buvo gerai, ir treneris liko patenkintas, bet po tų rungtynių daugiau A lygoje ir nežaidžiau. Nors sakė, kad teikiu vilčių, bet po sezono teko atsisveikinti ir su „Atlantu". Vis dėlto, jauniems futbolininkams sudėtinga įsitvirtinti stipriausių Lietuvos futbolo klubų sudėtyje. Treneriai labiau pasitiki legionieriais, patyrusiais futbolininkais. Gal ir sėkmės reikia.

-Kaip atsidūrei „Vilniaus Vytyje".

-Žiemą Vilniuje sutikau A.Liubinską ir jis pasiūlė ateiti pasitreniruoti su „Vilniaus Vyčiu". Man patiko komandos sudėtis, ambicijos, tikslai ir mielai sutikau.

-Tradicinis klausimas apie tikslus. Ar „Vilniaus Vytis" galėtų žaisti A lygoje?

-Manau, kad taip. Tiesa, iš pradžių ten reikėtų patekti. O tam reikia sėkmės, nes pirmoje lygoje su visomis komandomis reikia kovoti. Bet pagal sudėtį, trenerių kvalifikaciją, treniruočių lygį mes tikrai atitinkame A lygos standartinį lygį.

-Vis dėlto, „Vilniaus Vytis" nėra profesionali komanda. Ar užtenka treniruočių, fizinio krūvio?

-Prieš sezoną, kai dar nebuvo rungtynių, to krūvio gal kiek ir trūko. Vis dėlto, buvau pripratęs treniruotis kiekvieną dieną, kartais net po du kartus per dieną. Bet dabar, kai reguliariai žaidžiame, o kai kada net ir po du kartus per savaitę, tai tikrai jokio trūkumo nejaučia.

-Kokie asmeniniai tikslai - šį sezoną ir toliau?

-Iš pradžių noriu gerai žaisti už „Vilniaus Vytį", daug rungtyniauti ir padėti komandai siekti iškeltų tikslų. O po to norėčiau sugrįžti į A lygą ir ne šiaip sėdėti ant suolelio, o žaisti ir tobulėti. Apie tolesnius planus kalbėti nėra prasmės, reikia iš pradžių žengti pirmą žingsnį.

Šaltinis ir foto: FK „Vilniaus Vytis"