Praėjus dviejų savaičių trukmės LFF I lygos pirmenybių futbolo „badui“, Kazlų Rūdos „Šilo“ futbolininkai grįžo į įprastinių treniruočių ritmą ir šiuo metu kruopščiai ruošiasi antrojo rato kovoms. Vos atsivėrus tarpsezonio „langui“, Gedimino Jarmalavičiaus ir Sauliaus Vikerto treniruojama komanda pasipildė dviem futbolininkais: gynybos grandį sustiprino Kauno „Stumbro“ žaidėjas Audrius Račkus, na o puolamųjų pajėgų sektoriuje taip pat matėme ir matysime talentingą kazlųrūdietį Džiugą Sūnelaitį. Kauno FBK „Kaunas“, Vilniaus „Reo“, Kauno „Jėgeriai“, Lietuvos U-21 rinktinė, „Froya“ (Norvegija), Kauno „Stumbras“ – tai Audriaus Račkaus futbolo klubų repertuaras. Futbolo gerbėjai jau turėjo galimybę įvertinti Audriaus potencialą vilkint „Šilo“ marškinėlius. Siūlome Kazlų Rūdos komandos gerbėjams iš arčiau susipažinti su šiuo futbolininku:

 - Kas nulėmė jūsų apsisprendimą palikti „Stumbrą“ ir atvykti į „Šilo“ komandą? Ar šis žingsnis nėra koks nors akibrokštas jūsų Ego?

- Manyčiau, kad ne, galvoju, jog su „Šilo“ komanda kitais metais grįšime į šią lygą. Kas liečia „Stumbro“ komandą, tiesiog taip susiklostė aplinkybės, jos vadovybė mato kitą viziją, buvusi komanda pasipildė gausiu būriu užsieniečių.

- Jei būtų absoliučiai laisvas pasirinkimas, kuriuo keliu eitumėte: aukštesnės lygos komandoje esančioje turnyrinės lentelės viduryje, ar žemesnės lygos lyderiaujančioje...? Kodėl?

- Eičiau į pirmos lygos lyderiaujančią komandą, nes nesu sakykime jau 21 metų ir kažkur tai labai jau kilti laikas kaip ir praėjęs. Šiuo atveju gal daugiau ir emocijų būtų lyderiaujančioje komandoje, nereikėtų tampytis kažkur turnyrinės lentelės viduryje.

- Su dabartine komanda pasirodėte jau keletoje rungtynių. Kaip vertinate šią atkarpą? Ar ji asmeniškai sėkmingesnė lyginant tarkime su keliomis rungtynėmis „Stumbre“? Visgi įsirėžė atmintin epizodai, kai sugebėjote išmušdamas kamuolį nuo vartų linijos išsaugoti „Šilo“ pergalę prieš „Hegelmann Litauen“, taip pat įmušėte įvartį rungtynėse su „Lokomotyvu“.

- Sunku pasakyti, aš manau, kad dar bus geresnių varžybų dabartinėje komandoje. Per tiek sezonų „Stumbre“ taip pat buvo neblogų atkarpų.

- Ar sirgalių tiesioginiai teigiami/neigiami vertinimai veikia jūsų žaidimo kokybę? Ar tai jūsų neišbalansuoja?

- Na į sirgalius per daug nekreipiu dėmesio, nes nemaža dalis pilni komentarų, tačiau mažai nutuokia apie futbolą. Kai rungtyniaudavau sakykime Panevėžy, tai prisiklausydavau visko, tiesiog žaidžiu taip, kaip išmanau.

- Žaidėjų rotacija klubuose neišvengiamas ir natūralus reiškinys. Esate rungtyniavęs ne viename klube. Ar pasitaikę karjeroje, kad komandą tektų keisti dėl kokių nors konfliktų? Jei ne, tuomet  kokios dažniausiai nulemia priežastys tai daryti?

- Per savo futbolininko karjerą kažkokių atvirų konfliktų neturėjau, o daugeliu atvejų kaip ten bebūtų vis dėlto pasirinkimą nulemia ekonominės priežastys.

- Visos komandos ruošiasi šiuo metu I lygoje antrai sezono pusei, vienos stiprinasi taip kaip išmano, kitos neišvengia „nukraujavimo“. Kurias komandas įvardintumėte po tarpsezonio rotacijų labiausiai sustiprėjusiomis? Kurios jūsų manymu bus didžiausi pretendentai į medalius?

- Sakyčiau daug naujos jėgos bus „Vilniaus Vyčio“ komandoje. Išvyko ten Dzūkiją palikęs R.Solomin, taip pat įdomiai gali atrodyti ir „Dainava“, į kurią atvyko futbolininkų iš „Kauno Žalgirio“. Kas liečia pretendentus, tai galvoju, jog kova didžiausia bus tarp „Palangos“, „Panevėžio“ ir gal „Vilniaus Vyčio“.

 - Ar turite asmeninių ambicijų, kurią komandą šioje ar kitoje lygoje norėtumėte labiausiai įveikti?

- Kažkokių asmeniškumų neturiu, man nesvarbu, koks varžovas, visus nori ir sieki įveikti.

- Su kuriais dabartinės komandos futbolininkais yra tekę rungtyniauti? Kurių iš jų, jūsų manymu, yra didžiausias indėlis Lietuvos futbolui?

 - Tekę rungtyniauti su Ramūnu Mačežinsku, Aurimu Raginiu. Kuomet buvau dublerių komandoje, tai pagrindinėje buvo Ričardas Beniušis, taip pat Mindaugas Malinauskas, kuomet buvau dubleriuose, jis taip pat buvo pagrindinėje komandoje. Be abejo pastarųjų minėtų futbolininkų indėlis ir yra didžiausias.

- Kurias įvardintumėte savo charakterio savybes, trukdančias ir padedančias siekti užsibrėžtų tikslų?

- Jei kalbėtume apie trukdančias, tai galbūt per daug kalbu rungtynių metu su teisėju, todėl tenka dėl to nukentėti, būna, kad tai pakiša man koją, o kas liečia padedančias savybes, tai kova ir atsidavimas rungtynėms padeda siekti tikslų.

- Ar gynėjo pozicijoje visą futbolininko karjerą rungtyniavote? Ar ši pozicija atitinka jūsų lūkesčius?

- Esu rungtyniavęs ir saugo pozicijoje, tačiau, kaip sakoma, griauti lengviau nei kurti, todėl mane tenkina ši pozicija ir ji pilnai atitinka mano norus.

- Esate rungtyniavęs pora sezonų Norvegijoje? Kokiomis aplinkybėmis atsidūrėte anapus Baltijos?

- Tiesiog susiklostė tuomet taip aplinkybės. Tą sezoną rungtyniavau „Reo“ komandoje, kuri dėl tam tikrų priežasčių nebaigė pasirodymo čempionate, tapo neaiški jos vizija. Berods komanda buvo dar penktoje vietoje ir tuo metu pasitaikė galimybė mums trims futbolininkams išvykti į Norvegiją Gyčio Urbos brolio kvietimu, kuris buvo tos komandos vartininkas.

- O su kuriais futbolininkais išvykote?

- Su Grigalevičium ir Jasaičiu.

- Kokį įspūdį paliko šios šalies nacionaliniai čempionatai?

- Futbolo lygis šioje šalyje aukštas, norvegai turi gerai išvystytą ir infrastruktūrą, ten kone kiekvienas kaimas turi po stadioną, su mūsų šalies padėtimi nėra ką ir lyginti.

- Kokio masto auditorijos rinkdavosi stebėti rungtynių?

- Mūsų komanda rungtyniavo trečioje lygoje, ji atstovavo labai nedideliam kaimeliui, kuriame gal vos tūkstantis gyventojų, tai koks šimtas susirinkdavo. Ateidavo pasižiūrėti ten dirbančių gana daug lietuvių.

- Gal teko rungtyniauti toje šalyje taurės varžybose su aukščiausios lygos komandomis?

- Teko su pirmos lygos komanda, kuriai nusileidome ir tiesioginės akistatos su aukščiausios lygos komanda nebuvo, tačiau netoli nuo mūsų buvo norvegų pasididžiavimas, lyderiai Trondheimo „Rosenborgas“, tai esu žiūrėjęs jų rungtynių, atitinkamai ir žiūrovų lankomumas visai kitais masteliais, susirinkdavo pilnos tribūnos.

 - Kokias turėjote treniravimosi, gyvenimo sąlygas?

- Tai buvo mėgėjų daugiau klubas, treniruodavomės penkis kartus per savaitę, bet visi turėdavome darbus. Apskritai kiek žinau, Norvegijoje futbolininkai profesionalo statusą turi gal tik aukščiausioje lygoje, galbūt antroje dar, o daugeliu atvejų jie turi darbus ir futbolas gaunasi kaip hobis.

- Kaip leisdavote laisvalaikį šioje šalyje? Gal esate žvejybos fanas?

- Na taip, dažnai su draugais vykdavome žvejoti, nes žvejyba mano tikrai mėgstamas hobis.

- Kokį didžiausią laimikį esate pagavęs?

- Gal kokių septynių kilogramų šamą esu pagavęs. Paprastai labai nedideli būna unguriai, tai tekę sugauti kokio pusantro kilogramo ungurį. Gyvenu prie Lampėdžių, vanduo netoli, tai tam visos sąlygos.

- Kurį savo karjeros laikotarpį įvardintumėte sėkmingiausiu?

- Sakyčiau gal kai rungtyniavau „Reo“ komandoje. Tuomet į ją buvo atėjęs V.Ivanauskas ir du ratai labai sėkmingi buvo. Taip pat vieną neblogą sezoną turėjau ir FBK „Kauno“ komandoje.

- Sugrįžkime prie Kazlų Rūdos komandos. Kaip joje jaučiatės? Ar netrūksta laiko pilnai adaptacijai komandoje, tarpusavio susižaidimui?

- Labai daug futbolininkų šioje komandoje jau pažinojau, gal tik jaunimo ne, taip kad viskas gerai, žaidimas savo vėžėse, kaip ir nieko netrūksta.

- Deja, dėl objektyvių priežasčių kurį laiką nematysime komandoje Alfredo Skroblo. Ar dėl to pasunkėja jums užduotys komandoje galvojant apie gynybą?

- Aišku truks Alfredo, bet manau, kad susitvarkysime, yra lygiaverčių keitimų. Aišku traumų atveju, išsekus gynybiniams rezervams, būtų sunku, tačiau problemų būti neturėtų.

- Kokiais veiksmais futbolo aikštėje tikitės didžiausio iš savęs indėlio siekiant „Šilo“ komandos tikslų?

- Man svarbiausia yra nepraleisti įvarčio, o mušti juos mūsų komandoje tikrai yra kam ir man asmeniškai tai jau antraeilis dalykas.

Šaltinis ir foto: www.fksilas.lt