„Vilniaus Vyčio“ komandoje netrūksta garsių, ne tik sostinės, bet ir Lietuvos mastu žinomų futbolo vardų. Tačiau pažintinių pokalbių rubriką atvers ne legendiniai Tadas Gražiūnas, Nerijus Radžius ar Egidijus Juška. Galingas Facebook draugų ir gerbėjų palaikymas pirmąja „Vilniaus Vyčio“ futbolo klubo legenda pavertė Aurimą Tamaliūną. Intriguojančiame balsavime Aurimas pranoko iš pradžių pirmavusį komandos draugą Tomą Misiūną ir galingai spurtavęs užtikrintai laimėjo „legendų“ mūšį.

Neoficialiais duomenimis, už A.Tamaliūną nubalsavo daugiau nei 90 Facebook draugų. Kur gi tokio pašėlusio populiarumo šaknys? „Čia mano draugė Ernesta visą šią peklą užkūrė. Užmatė, kad vyksta toks balsavimas, pati nubalsavo, pakalbino kelis pažįstamus. O kai pamatė, kad Tomo gerbėjai neatsilieka, tada jau rimtai ėmėsi reikalo“, - duodamas pirmą legendinį interviu juokėsi A.Tamaliūnas.

-Aurimai, kokius įspūdžius pačiam sukėlė toks stiprus palaikymas?

-Ne tik man, bet ir kiekvienam toks palaikymas yra malonus. Gerai, kad žino, domisi. Labai tikiuosi, kad tie, kurie už mane balsavo Facebooke, ras laiko bei noro apsilankys ir mūsų rungtynėse LFF stadione.

-Kadangi tai pažintinis pokalbis apie futbolą, gal galėtum prisiminti nuo ko prasidėjo futbolininko karjera?

-Gimiau ir augau Kazlų Rūdos miestelyje. Futbolo treniruotes pradėjau lankyti būdamas šešerių. Realiai kitų alternatyvų ir nebuvo, nes augau futbolininkų šeimoje. Mano senelis įkūrė „Šilo“ komandą, pats joje žaidė, taip pat ir mano tėtis bei jo brolis. Natūralu, kad ir aš buvau pasmerktas futbolui. Tiesa, vaikystėje išbandžiau ne tik futbolą, teko pažaisti ir krepšinį. Bet futbolas mane rimčiausiai užkabino ir iki pat šios dienos nepaleidžia.
Šiaip, didesnė mano karjeros dalis prabėgo Kazlų Rūdos „Šilo“ gretose, su šia komanda teko pažaisti ir LFF Pirmoje lygoje. Jaunystėje buvo visokių svajonių, norų, ambicijų žaisti aukštesniame lygyje, bet ne visada pavyksta tuos norus įgyvendinti. Buvo laikas, kai iš Kazlų Rūdos išvykau į Vilnių ir ryšys su futbolu buvo nutrūkęs. Bet prieš 8-9 metus mane draugai pakvietė pažaisti už mėgėjų komandą „Zybajazz“, dalyvavome Sekmadienio futbolo lygos pirmenybėse. Taip, žingsnelis po žingsnelio vėl įsitraukiau į futbolą.

-Kita vertus, sklinda kalbos, kad be futbolo dar turi ir kitokių pomėgių. Žmonės kalba, kad mėgsti žongliruoti buteliais?

-Tikra tiesa. Jau devynis metus dirbu barmenu, man šis darbas patinka, juo labiau, kad ir futbolui jis netrukdo. Daugiausiai dirbu savaitgaliais, vakarais ir naktimis, tad galiu treniruotis, dalyvauti rungtynėse. O žongliravimais buteliais padeda palaikyti ir gerą sportinę formą.

-Grįžkime prie futbolo. Tikriausiai pameni, kaip 2014 m. rugsėjo 23 d. „Šilas“ gimtajame Kazlų Rūdos stadione 3:2 nugalėjo „Trakų“ ekipą. Ką galėtum papasakoti apie tas rungtynes?

-Tai bene įsimintiniausios futbolo rungtynės mano gyvenime. Tai buvo LFF taurės turnyro 3 etapo rungtynės. Tuo metu „Šilas“ žaidė I lygoje, o „Trakai“ – aukščiausioje. Varžovų komandai vadovavo Edgaras Jankauskas, žaidė tokie meistrai kaip Deividas Česnauskis, Tadas Labukas, Darius Miceika, Vytautas Lukša, Jurijus Kendyšas ir kiti. Bet mes laimėjome, o aš dar ir pelniau pirmą rungtynių įvartį. (O tas įvartis tikrai neprastas, vertas atskiro pažiūrėjimo: https://www.youtube.com/watch?v=gbylcLpVJkc&nohtml5=False).

-Tada Kazlų Rūdą išgarsino ne tik dėl pergalė, bet ir giliomis balomis pasipuošusi aikštė.

-Tikrai, internete galima aptikti labai smagių vaizdelių. Beje, su „Trakais“ mes balose žaidėme ir 2013 m. Tada paskutiniame Pirmos lygos ture jie iškovojo pergalę 2:0, o įvartį šventęs Nikolajus Misiukas, dabartinis „Vilniaus Vyčio“ puolėjas, netgi sugebėjo pasiplaukioti aikštėje. (https://www.youtube.com/watch?v=o4YTScCQ_K4&nohtml5=False).

-Matome, kad su Kazlų Rūda susiję daug smagių gyvenimo akimirkų. O kaip atsidūrei „Vilniaus Vyčio“ gretose?

-Pernai su Vilniaus „Bekento“ komanda žaidžiau II lygos Rytų zonos pirmenybėse. Ten pat žaidė ir „TAIP“ komanda, dabar geriau žinoma „Vilniaus Vyčio“ vardu. Man neblogai sekėsi, iš viso pelniau 12 įvarčių, vieną įvartį įmušiau ir į „TAIP“ vartus. (ir vėlgi, gana neprastą. Žiūrėti nuo 3.40 min. https://www.youtube.com/watch?v=2OXeUQzV4-w&nohtml5=False) O prieš šį sezoną sulaukiau „Vilniaus Vyčio“ atstovų pasiūlymo prisijungti prie jų komandos. Daug negalvodamas sutikau. Tikau komandai, treneriams ir likau.

-Pirmoje lygoje debiutavęs „Vilniaus Vytis“ neslepia rimtų, netgi labai ambicingų tikslų. Ar jie turi realų pagrindą?

-Manau, kad pagal sudėtį mes tikrai galime kovoti dėl aukščiausių vietų. Bet reikia, kad mus lydėtų sėkmė ir aplenktų traumos. Nes Pirmoje lygoje yra ne viena komanda norinti ir galinti siekti apdovanojimų. Tačiau traumos, kurios neišvengiamai pasipila sezono eigoje, smarkiai pakoreguoja komandų galimybes ir rezultatus. Jei mūsų lyderiai bus sveiki, o mes visi rimtai ir atsakingai ruošimės kiekvienoms rungtynėms, manau, kad tikrai galime pretenduoti į trejetuką.

-Futbolo skeptikai gali pirštu besti į komandos žaidėjų sąrašą. O jame yra bent 4-5 senjorų kategorijos amžiaus futbolininkai. Kurie, beje, sezono pradžioje žaidžia startinėje sudėtyje. Ir rimtai suabejoti jų galimybėmis atlaikyti varžybų krūvį.

-Dėl vyresnių žaidėjų neturiu jokių abejonių. Jie žaidžia protingai, kur nereikia, nebėga, daro tiek, kiek gali ir kiek reikia. Manau, kad mūsų senjorai ramiai atžais visą sezoną.

-Pirmos rungtynės su "Žalgiris B" komada pačiam buvo sėkmingos. Pasirodęs aikštėje po keitimo atlikai du rezultatyvius perdavimus, o komanda laimėjo. Bet antrose „rezervistų“ indėlis buvo labai menkas. Kas nutiko?

-Iš tiesų, po rungtynių su "Hegelmann Litauen" treneris Algimantas Liubinskas neslėpė, kad tikėjosi iš mūsų svaresnio indėlio. Kita vertus, mes antrame kėlinyje žaidėme aukštais perdavimais, praktiškai neišnaudojome kraštų, tad nebuvo net ir progos įsijungti į žaidimą.

-Komandos tikslus žinome. O pats ar turi kokius nors asmeninius užmojus?

-Visų pirma, norėčiau kuo greičiau įgauti gerą sportinę formą. Prieš sezoną turėjau nemalonią galinio raumens traumą, praleidau kelias savaites, bet ir dabar dar jaučiu jos padarinius. Tad reikia daug dirbti, treniruotis. O kai atgausiu optimalią sportinę formą, norėčiau būti naudingas komandai. Kadangi treneriai mane mato krašto saugo pozicijoje, tikiuosi, kad atliksiu bent 15 rezultatyvių perdavimų. O jei dar pridėsiu 10 įvarčių, tai būtų tikrai fantastinis sezonas.

-Tad to ir palinkėsime: asistų, įvarčių ir komandos pergalių. O ten žiū, ir Pirmos lygos medaliai sužibės!

Šaltinis : FC Vilniaus Vytis"

​Foto: S.Čirba