Darius Jankauskas - FA Šiauliai komandos lyderis ir vienas vyriausių komandos futbolininkų. Keletą metų žaidęs Norvegijos ir Islandijos klubuose, D.Jankauskas grįžo į Lietuvą ir rungtyniauja LFF Pirmos lygos pirmenybėse.

Dariau, po kelerių metų grįžote į Lietuvą. Kaip vertinate šį karjeros etapą Šiauliuose?

Pereinamasis iš žaidėjo į trenerį -  taip galėčiau apibūdinti šį karjeros etapą. Puikiai suprantu, kad aukščiausiu lygiu žaisti liko mažai šansų, todėl mėgaujuosi šia akimirka, kad ir kur tai bebūtų - salės futbolas ar Pirma lyga. Kol dar galiu kažkuriai komandai būti naudingas ir jausti malonumą išbėgęs į aikštelę, tol futbolo batelių ant vinies tikrai nekabinsiu. Džiaugiuosi galėdamas gilinti ir pamažu kaupti patirtį trenerio pozicijoje, kas man labai patinka. Atrodo, kad grįžimas į Lietuvą sustatė viską į savo vietas, čia jaučiuosi laimingas, kur mano šeima ir draugai!

Kodėl  nusprendėte tęsti karjerą Lietuvoje?

Šį sprendimą planavau gana ilgai ir atėjus tinkamam laikui pasakiau sau, kad užteks blaškytis - reikia grįžti. Per savo futbolininko karjerą teko aplankyti nemažai skirtingų Lietuvos miestų ir įvairių užsienio šalių, tačiau niekur taip gerai nesijaučiu kaip Lietuvoje. 

Žinoma, norą grįžti skatino ir kiti veiksniai. Paskutinius metus teko žaisti pusiau profesionalioje komandoje, todėl mintys vis labiau ėmė suktis apie trenerio karjeros pradžią. Taip pat su draugais jau senai svajojome įgyvendinti savo idėjas futboloPRO projekto pagalba. 
Na ir paskutinė paskata grįžti buvo žinia apie Lietuvoje rengiamą pasaulio salės futbolo čempionatą, kuriame sudalyvauti ir garbingai atstovauti rinktinę mano manymu būtų gražus akcentas futbolininko karjeroje. 

Komandoje esate vienas vyriausių žaidėjų. Ar dažnai tenka pamokyti ar patarti?

Esame trys veteranai kaip juokauja kiti jaunesni komandos draugai, nors atrodytų 27-29 metai futbolininkui pats pikas, tačiau su kai kuriais vaikinais mus skiria 10 metų ir net daugiau! 
Žinoma patarimų iš mūsų pusės visada yra, tačiau spėjome susigyventi kaip kolektyvas, mokomės vieni iš kitų, tobulėjame ir dirbame kaip vienas puikiai suteptas mechanizmas. Dabar tik laiko klausimas kada ateis rezultatai džiuginantys mūsų sirgalius. 

Prieš grįžtant į Šiaulius, teko žaisti Islandijoje. Kaip apibūdintumėt šią patirtį?

Tai buvo viena įdomiausia ir ko gero egzotiškiausia šalis, kurioje teko rungtyniauti. Atvykau į Islandiją liepos pradžioje. Tik nusileidus lėktuvui ir išėjus iš oro uosto pirmas įspūdis buvo labai stiprus - šalta, drėgna, aplink jokių medžių, tik uolėtas paviršius ir tolumoje baltos kalnuotos viršūnės. Taip mano vaizduotėje atrodė mėnulis, o čia europos šalis ir dar man teks joje žaisti futbolą. Buvau įsitikinęs, kad ilgai čia neužsibūsiu. Tačiau atvykus į savo komandos apylinkes ir apsistojus kelioms savaitėms, Islandijos gamta ir ramybė sužavėjo. Taip ir likau beveik dviems metams rungtyniauti mažame Fáskrúðsfjörður miestelyje. Džiaugiuosi galėjęs susipažinti su Islandijos futbolo ir šalies kultūra iš arčiau. 

Koks Islandijos futbolo lygis?

Pirmus metus man teko rungtyniauti Inkaso (antra pagal pajėgumą) lygoje . Jei lyginant su Lietuva tai būtų kažkas tarp A ir Pirmos lygos. Šios lygos komandose žaidžia perspektyvūs jauni islandai, vienas kitas vyresnis žaidėjas ir keli legionieriai. Taip įgavę patirties jaunieji žaidėjai iškeliauja į užsienio klubus arba į aukščiausią Islandijos lygą. Teko stebėti keletą ir Pepsi (aukščiausia Islandijos lyga) lygos rungtynių. Didelio lygio skirtumų tarp aukščiausių Lietuvos ir Islandijos lygų klubų nėra, skiriasi tik infrastruktūra, kuri yra pranašesnė Islandijoje. 

Jei lyginti Lietuvos ir Islandijos futbolą, tikrai išskirčiau islandų kovingumą ir žaidimą iki paskutinio teisėjo švilpuko. Gal islandai ir nėra patys techniškiausi, tačiau jų pasiaukojimas ir atsidavimas aikštelėje yra tikrai pavydėtinas. To kartais galima pasigesti lietuviškame futbole. 

Ar Islandijoje jaučiamas susidomėjimas futbolu?

Tikrai taip! Vien pažvelgus į komandos, kurioje rungtyniavau miestelio populiaciją galima nustebti. Jame gyvena apie 700 žmonių, tuo tarpu Pakruojis turintis 5,000 gyventojų atrodytų lyg didmiestis, nors A lygoje buvo nykštukas pagal gyventojų skaičių. Tokių bendruomenių mylinčių futbolą Islandijoje tikrai netrūksta. 
Paskutinieji Islandijos rinktinės žygiai Europos ir Pasaulio čempionatuose futbolą šioje šalyje dar labiau išpopuliarino. Praeitais metais nemažai sirgalių vyko į Rusiją stebėti Pasaulio čempionato rungtynių, o šalyje, televizijos transliacijų metu, gyvenimas trumpam sustodavo – visi islandai buvo prikaustyti prie televizijos ekranų.

Islandija dažnai pateikiama kaip pavyzdys kokiu keliu turi eiti Lietuvos futbolas. Ką pats patartum iš asmeninės patirties?

Mums tikrai yra ko pasimokyti iš Islandijos, bet abejoju ar mums šis kelias tinkamas ir įgyvendinamas. Kas bent kiek domėjosi Islandijos sėkmės modeliu žino jog valstybės indėlis buvo pagrindinis faktorius išgelbėjęs Islandijos jaunimą nuo alkoholizmo ir narkotikų. Taip buvo sukurta sistema ir sąlygos vaikams ir paaugliams būti užimtiems po pamokų. 
Vargu ar Lietuva įstengtų tiek investuoti į sporto infrastruktūrą. Tereikia prisiminti nacionalinio stadiono statybas ir bet kokios viltys tampa tik iliuzija. 
Labai skaudu matyti tokią Lietuvos futbolo situaciją kokia ji yra šiandien. Tačiau tai neatsitiko per vieną naktį ir nebus ištaisyta per antrąją. Nors nėra viskas taip blogai. Futbolo bendruomenėje pastebiu vis daugiau šviesulių, kurie suteikia pozityvų impulsą pasitempti ir kitiems. Man labai patiko išsakyta frazė “Pradėkime nuo savęs” - to ir palinkėčiau visiems futbolo mylėtojams Lietuvoje. Kartu mes galime nuveikti daugiau!

O kaip vertinat šio sezono Pirmos lygos pirmenybes?

Paskutinį kartą epizodiškai Pirmoje lygoje rungtyniavau prieš 5-6 metus. 

Kiek pastebėjau tai lyga yra atjaunėjusi ir tai nuteikia optimistiškai. Potencialaus jaunimo, kuris po metų kitų gali papildyti įvairias A lygos komandas, daug. Labai smagu, kad pirmenybės yra konkurencingos ir bet kuri komanda yra pajėgi atimti taškus iš lyderių. Žinoma visada yra kur tobulėti ir tokie pavyzdžiai kaip Stumbro komandos ne tik, kad nepuošia futbolo. To neturėtų būti. 

O kaip FA Šiauliai žaidimas?

Sezono pradžioje blykstelėjome ir greičiausiai nustebinome net patys save. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad komandą sudaro dauguma jaunų vaikinų, niekada nežaidusių vyrų futbole. Jiems tai gera patirtis ir išbandymas. Manau, kad su laiku ši komanda dar parodys tikrajį savo žaidimą, kol kas ryšių tarp grandžių ir pilno susižaidimo vis dar ieškome. Liko dar daug varžybų ir vertinimus norėčiau palikti po sezono, o vietos kaip visada norėtųsi aukštesnės.  
Komandoje turime keletą perspektyvių jaunuolių, kurie tikrai yra pajėgūs praverti A lygos duris. Tikiuosi, kad šis sezonas užgrūdins mūsų jaunimą ir dar labiau motyvuos judėti į priekį. 

Tavo veikla neapsiriboja tik žaidimu. futboloPro - kas tai?

Su draugais visada norėjome likti futbolo pasaulyje ir po karjeros pabaigos. Taip susiklostė, kad praėjusiais metais pagaliau visi įsikūrėme Lietuvoje ir beliko tik uždegti žalią šviesą darbams. 
FutboloPRO - pirmiausia tai individualios futbolo treniruotės. Profesionalus požiūris į futbolininką ne tik iš futbolo perspektyvos. Norime vaikams suteikti galimybę ir sąlygas tobulėti, kokių patys neturėjome. Pasirūpinti būtiniausiais aspektais, tokiais kaip fizinis pasirengimas, traumų prevencija, sportinė mityba, sporto psichologija ir žinoma futbolo įgūdžių gerinimas. Norime būti pirmas pasirinkimas motyvuoto futbolininko kelyje ir karjeros kelionėje į profesionalų sportą.

Taip pat noriu pasidžiaugti, kad šiais metais surengėme pirmąją stovyklą vaikams. FutboloPRO kolektyvas turi daug idėjų apie kurias neabejoju dar išgirsite ateityje.

Ačiū. Sėkmės tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.