Pergalių su traumuotais žaidėjais neiškovosi. Atrodo, ši aksioma turėtų būti suprantama visiems klubų vadovams. Deja, toli gražu ne visi šalies futbolo klubai žaidėjų sveikatai ir jos prevencijai skiria deramą dėmesį. FK "Vilnius" klube yra kitaip. Susipažinkite - Deimantė Šopytė. FK "Vilnius" kineziterapeutas.

Prie klubo ji prisijungė tik kovo pabaigoje, bet jau spėjo žaibo greičiu įsisukti į darbus ir susipažinti su sportininkais bei jų sveikatos problemomis. Džiaugiamės, jog ji sutiko atsakyti į mūsų paskyros klausimus bei duoti patarimų, kaip išvengti traumų ne tik sportininkams profesionalams, bet ir mėgėjams.

- Prie klubo prisijungei tik kovo antroje pusėje. Kaip vertini naują savo karjeros iššūkį darbą FK "Vilnius" klube?

- Puikiai! Kiekvieną dieną dirbdama čia išmokstu kažką naujo. Turiu daug domėtis, ieškoti atsakymų į įvairius klausimus, ir tas yra labai smagu, nes visi iššūkiai padeda tobulėti ir sužinoti vis daugiau.

- Klubas yra pasisakęs, jog žaidėjų sveikata ir jos prevencija yra vienas strateginių klubo vadybos tikslų. Nuo Tavęs labai daug kas priklausys, kaip klubui seksis įgyvendinti tai realybėje.Esi pasirengus šiam iššūkiui?

- Žinoma! Kuo galėsiu, tuo padėsiu. Man labai svarbu, kokia žaidėjų būklė tiek treniruočių, tiek varžybų metu.

- Ar anksčiau yra tekę dirbti su sportininkais?

- Savanoriavau vienoje iš dviratininkų komandų. Taip pat, pati lankiau kikboksą, taigi, nemažai patirties įgavau būtent su šios sporto šakos atstovais. Žinoma, ten daugiau traumos susijusios su nugara, bet gautos žinios man padeda ir čia.

- Ne paslaptis, jog Lietuvoje, o ypač futbole, žaidėjų sveikata ir traumų prevencija deramai rūpinasi toli gražu ne visos sporto organizacijos. Kaip Tu vertini tokį neatsakingumą sportininkų atžvilgiu?

- Žinoma, kad blogai. Kelias į pergalę yra tada, kai sportininkas yra sveikas. Jei klube nėra traumų prevencijos, o dar blogiau - gydymo, gavus traumą, tai tikrai nerodo teisingo klubo kelio link pergalių ar tobulėjimo.

- Kodėl svarbu sportininkų sveikata rūpintis dar iki tada, kai jis gavo/gaus traumą?

- Būtent todėl ir svarbu, kad trauma neįvyktų. Po traumos labai sunku atsigauti. Raumenys ir visos kitos kūno struktūros labai greit nusilpsta, taigi, yra sunkiau sugrįžti "į ritmą". Taip pat, trauma gali turėti didelę įtaką sportininko psichologijai. Praleidus tris, keturis čempionato varžybų turus, sportininkui gali būti sunku sugrįžti ne tik fiziškai, o būtent psichologiškai.

- Kaip FK "Vilnus" kolektyvo vyrai priėmė Tavo pastangas jiems padėti. Juk šioje srityje dažnai būna: "Man viskas gerai..", "Man nieko nereikia..", "Aš galiu žaisti..."?

- Mano pastangas jie tikrai vertina teigiamai. Gal net labiau ne per varžybas, o per treniruotes. Į mano nuomonę tikrai atsižvelgia, jeigu sakau, kad geriau būtų nežaisti, tai ir nežaidžia. Kiek girdėjau iš pačių sportininkų, jie džiaugiasi, kad turi kineziterapeutą, kuris gali ir nori jiems padėti.

- Kineziterapeutas ir trenerių štabas turi būti lyg vienas kumštis, kuris dirba vieningai. Kaip sekasi sutarti su FK „Vilnius“ treneriais?

- Manau, kad visai neblogai. Aišku, man gal kiek sunkiau, nes jie visi vyrai...(juokiasi) Dažnai reikia perlipti per save ir eiti šnekėtis, bet treneriai tikrai labai geranoriški.

- Klubas bendradarbiaus su Antakalnio klinikų reabilitacijos centru, kuris rūpinsis žaidėjų sveikata. Kuo konkrečiai FK „Vilnius“ žaidėjams tai bus naudinga?

- Po traumos yra labai svarbus atsistatymas. Kuo greičiau bus pradėta reabilitacija, tuo greičiau sportininkas vėl galės žaisti. Labai tikiuosi, kad ateityje mums bus sukurtos palankios sąlygos šiame centre ir reikiamas procedūras gausime greičiau nei įprastai.

- Kas sunkiausia, kai matai, jog žaidėjas aikštėje ką tik patyrė traumą?

- Tiksliai nustatyti diagnozę ir paskelbti verdiktą, ar sportininkas gali žaisti toliau, ar ne. Turi reaguoti labai greitai ir priimti tinkamą sprendimą. Šis momentas labai atsakingas, džiaugiuosi, kad tada į mano nuomonę yra atsižvelgiama.

Kas labiausiai žavi dirbant su sportininkais?

Kad nėra monotonijos. Kiekvieną dieną atsiranda vis naujų problemų: vienam su čiurna, kitam - achilas, trečiam - dar kas nors... Niekada nebus taip, kad baigęs mokslus viską žinosi. Kas dieną mokaisi, tobulėji...Man tai labai svarbu...

- Esi išimtinai vyriškame kolektyve. Kaip jautiesi?

- Nuo vaikystės esu pripratusi prie vyriško kolektyvo, bet neneigsiu, kartais yra šiek tiek keista. Rūbinėje vyrauja vyriški juokeliai, taip pat, kadangi esu moteris, galbūt, ne visada mano nuomonė yra tokia svarbi. Jei mano pozicijoje dirbtų vyras, manau, jis būtų autoritetingesnis.

- Kokios dažniausios yra futbolininkų traumos ?

- Dažniausia atsitinka čiurnos patempimai, problemos su kelio raiščiais. Vartininkams dažniau - rankų traumos. Aišku, jei būna kontaktas, tai peties traumos, jei dar stipresnis susidūrimas - nugaros traumos. Priklauso nuo situacijos, bet daugiausia šiame sporte vyrauja kojų traumos.

- Kaip sportininkai be kineziterapeuto pagalbos gali bent minimaliai pasirūpinti traumų prevencija?

- Pagrindinė taisyklė – "Sveikas raumuo yra stiprus raumuo". Reiktų bent du kartus per savaitę nueiti į sporto klubą ir stiprinti viso kūno raumenis. Akcentas neturėtų būti tik kojos, reiktų daryti ir "bazinius" pratimus visoms raumenų grupėms. Mūsų kūnas yra susijęs, jei dirbsime tik kojomis, o viršutines galūnes pamiršime, tai nebus gerai.

- Ko palinkėtum visiems futbolą žaidžiantiems profesionalams ir mėgėjams, kaip reiktų išvengti traumų?

- Svarbu stebėti savo kūną ir jo nuolat siunčiamus signalus. Jei jaučiate kažkokius simptomus, to neignoruokite. Būtina kreiptis į medikus ir gauti reikiamą pagalbą. Taip pat nemanykite, kad pakanka tik bėgiojimo ir treniruočių aikštėje. Būtina stiprinti visus kūno raumenis, nuolat daryti tempimo pratimus.

- Ką palinkėtum FK „Vilnius“ fanams šiame sezone?

- Kad jų kas kartą atsirastų vis daugiau. Kad neprarastų vilties ir visada tikėtų savo komanda. Juk reikia sirgti ne už pergales, o už komandą.

- Ačiū už pokalbį.

- Prašom ir į sveikatą.