Kazlų Rūdos „Šilo“ komanda gali didžiuotis ne tik šiame sezone pasiektu rezultatu – iškovotu pirmos lygos čempionų titulu, bet ir tuo, kad jos gretose yra ne vienas futbolininkas, kuriam asmeninis trofėjus nėra pirmas. Vienas iš tokių yra Alfredas Skroblas.

Krašto gynėjo pozicijoje rungtyniaujantis Kazlų Rūdos komandos futbolininkas žino, ką reiškia būti Lietuvos A lygos čempionu, rungtyniavus Panevėžio „Ekrane“. A.Skroblui pažįstamas ir vicečempiono jausmas, vilkėjus Marijampolės „Sūduvos“, Pakruojo „Kruojos“ marškinėlius. Į Kazlų Rūdos „Šilo“ komandą marijampolietis atvyko iš Pakruojo. Krašto gynėjas ženkliai prisidėjo prie Suvalkijos miestelio komandos iškovotos teisės kautis aukščiausiame Lietuvos futbolo divizione. Jūsų dėmesiui, Alfredo Skroblo mintys, įspūdžiai apie futbolo tradicijas Pakruojyje, Kazlų Rūdos komandos lankymąsi Berlyne ir „Šilo“ galimybes „A“ lygoje:

- Pastaruosius beveik dvejus metus rungtyniavote Pakruojo “Kruojos” komandoje. Pakruojis, Kazlų Rūda labai panašaus dydžio miesteliai. Ar galite palyginti visapusiškai futbolą tenai ir Kazlų Rūdoje?

- Tai labai platus klausimas, bet jei trumpai, tai Kazlų Rūda pranoksta daugeliu aspektų. Vienas iš labiausiai matomų, akivaizdžių dalykų yra tai, kad čia sirgalių renkasi nepalyginamai daugiau ir jaučiamas puikus palaikymas. Žodžiu, futbolo fanų nėra ką ir lyginti. Kas liečia futbolo aikštės kokybę, tai sakyčiau gal kiek ir panašios abi, tiek Pakruojyje, tiek čia. Jei kalbėtume apie kolektyvą, tai šioje komandoje daugiau marijampoliečių, su daug kuo esu žaidęs „Sūduvoje“, todėl aš asmeniškai taip pat jaučiu didesnį komfortą, visgi daug savų ir jaučiuosi kaip namuose.

- Pasidabinus auksu, tapus pirmo lygos čempionais, su „Šilo“ komanda turite puikią galimybę grįžti į „A“ lygą po metų pertraukos. Kokie jūsų asmeniniai lūkesčiai būtų joje?

- Tikiu, kad komanda kovingumo joje tikrai nestokotų. Puikiai suprantu, kad aukščiau bambos neiššoksi, esu realistas. Vis dėlto „Šilui“ tai būtų pirmas sezonas, komanda būtų „A“ lygoje naujokė, yra jai kur augti, lauktų daug išbandymų, manau, kad su šia komanda pajėgtume būti stipriais vidutiniokais.

- O jeigu komandai tektų kitą sezoną vėl rungtyniauti pirmoje lygoje, kas jums būtų sunkiausia..?

- Sportiniu principu kaip ir iškovojome teisę rungtyniauti Lietuvos futbolo aukščiausioje lygoje, todėl tikiu, kad viskas bus gerai, mes ten būsime ir tiesiog nesvarstau kitokio varianto.

- Kuo jums brangus pasiekimas, iškovotas su „Šilo“ komanda, juk turite ir Lietuvos „A“ lygos čempiono titulą?

- Pirmos lygos medalio apskritai nesu turėjęs. Bet kokiu atveju man tai labai džiugus ir malonus pasiekimas. Taip, turiu kolekcijoje ir aukščiausios lygos čempionų medalį kuomet rungtyniavau Panevėžio „Ekrano“ komandoje, tačiau medalio vertės pagal lygą neskirstau. Jausmas nenusakomas, kai esi vienos ar kitos lygos nugalėtojas.

- Su kuo norėtumėte šiuo džiaugsmu labiausiai pasidalinti ?

- Be abejo su tais žmonėmis, kurie visada buvo šalia ir jautei jų palaikymą – su artimaisiais, draugais, komandos draugais, savais sirgaliais.

- Čempioniško sezono atomazgoje su „Šilo“ komanda lankėtės Berlyne. Kokius įspūdžius parsivežėte iš jo?

- Esu įsitikinęs, kad Vokietijos sostinė ilgam išliks atmintyje ne tik man vienam, bet ir visai komandai. Bendravau su kitais, vykusiais į šią kelionę futbolininkais, tai nerasite ko gero nei vieno, kuris nebūtų parsivežęs iš jos kažko malonaus. Pagrindinis kelionės tikslas buvo pasižiūrėti Bundeslygos rungtynes, tarp šiuo metu gana aukštose turnyrinėse pozicijose esančios Berlyno BSC „Hertha“ ir Monchengladbach „Borussia“. Apie vokiško futbolo populiarumą, tradicijas, plūstančių į stadioną sirgalių gausą pasakoti turbūt nereikia. Olimpiniame Berlyno stadione tose rungtynėse jų buvo per 50 tūkstančių. Tiesa, iki tos dvikovos, kuri vyko vėlai vakare, turėjome visą dieną laisvo laiko ir veltui jo neleidome. Smagu buvo pasivaikščioti Vokietijos sostinės centrinėmis gatvėmis, spėjome pasižvalgyti po kai kuriuos istorinius objektus – Reichstagą, Brandeburgo vartus. Tądien apskritai sukorėme gal kokia dvidešimt kilometrų. Atsipūtėme vakare, stebėdami rungtynes. Na, visai tai nenupasakosi žodžiais, reikia tiesiog pačiam gyvai viską pamatyti.

- Ar rungtyniavo jūsų mėgiamos komandos? Kokios norėjote dvikovos baigties?

- Norėjau, kad Berlyno komanda laimėtų vien dėl to, kad žaidė namie. Taip ir nutiko. „Hertha“ laimėjo rezultatu 3:0. Norėjosi pamatyti ir patirti tą visą sirgalių jūros triukšmą, savos komandos palaikymą, stebėti, kaip fanai švenčia pergalę. Negali nedaryti įspūdžio tokios akimirkos, kai pasiekus įvartį, ošia bene visos stadiono tribūnos.

- Apskritai mėgstate keliauti? Kas jums svarbiausia kelionių metu?

- Be abejo keliauti labai mėgstu, norisi aplankyti kuo daugiau šalių. Daugiausia teko lankytis ne vienoje Europos valstybėje vykstant į varžybas, kuomet rungtyniavau jaunimo rinktinėje. Kelionių metu norisi kuo daugiau susikrauti visapusiškos informacijos – aplankyti žinomiausius lankomos šalies istorijos paminklus, kitas žymias vietas, pasižiūrėti sakykime ir nacionalinių čempionatų rungtynių.

- Kelionė į Berlyną jums buvo netikėtumas? Ar sulaukdavote iš rėmėjų panašių siurprizų, kuomet rungtyniaudavote vilkėdami ankstesnių klubų marškinėlius?

- Kiek esu rungtyniavęs ankstesniuose klubuose, tai to nėra buvę, todėl, mano supratimu, tai labai sveikintinos iniciatyvos, kurių metu ne tik pasisemiame puikių įspūdžių, patiriame gerų emocijų, bet visa tai padeda stiprinti ir kolektyvą. Tai didelis pliusas klubo direktoriui.

- Kokiomis Europos futbolo nacionalinėmis lygomis apskritai domitės? Kurioms iš jų daugiausia simpatizuojate? Kodėl?

- Šiaip domiuosi visomis lygomis, kuriose gerai išvystytas futbolas ir kažko neišskirčiau. Galbūt kiek daugiau žiūriu Premier lygą, įdomu aišku Bundeslyga, Lalyga, Serie A. Kiekviena jų savotiškai įdomi. Vokiečių daugiau toks fiziniais gebėjimais akcentuotas futbolas, ispanų remiasi daugiau technika. Sakykime italų kiek lėtokas futbolas, tačiau ten taktiškai daugiau žaidžiama. Man akiai maloniausia Premier žiūrėti, nes ten ir greičiai, ir jėga, dvikovos.

- O kokios įsimintiniausios jums rungtynės, kurias teko stebėti gyvai ir pačiam būnant aikštėje?

- Įspūdžiai dar švieži, tai gal šias rungtynes Vokietijoje ir paminėčiau kaip įsimintiniausias. Salomon Kalou pelnytas hetrikas rungtynėse, visų Berlyno futbolo sirgalių skanduotė tariant jo pavardę po kiekvieno įmušto įvarčio palieka puikius prisiminimus. Mano kaip futbolininko karjeroje, ko gero įsimintiniausias pavadinčiau rungtynes, kuomet buvau jaunimo rinktinėje ir žaidėme su Ispanija. Tuomet sugebėjome sužaisti lygiosiomis 1:1. Jų gretose tada žaidė iš dabartinių žvaigždžių toks kaip Andres Iniesta, Sergio Ramos. Visgi tai didelės žvaigždės futbole, o ir mūsų komandos rezultatas buvo pasiektas teigiamas.

- Grįžkime prie Kazlų Rūdos futbolo komandos aktualijų. „Šilas“ savo klubo istorijoje pirmąkart išsikovojo teisę kovoti „A“ lygoje. Kokias tris komandas labiausiai norėtumėte joje įveikti?

- Pirmiausia tai norėčiau nugalėti Marijampolės „Sūduvą“, aišku siekiamybė po to būtų Vilniaus „Žalgiris“. Prieš čempionus irgi norėtųsi kuo geriau sužaisti, o toliau pagal vietas tikriausia būtų vicečempionai – Trakų „Trakai“.

- Kodėl paminėjote pirmą „Sūduvą“?

- Manau, kad turėtų būti didelis ažiotažas, vis dėlto tai gautųsi Suvalkijos derbis.

- Kurias grandis Kazlų Rūdos komandoje norėtumėte sustiprinti, jei tai būtų jūsų valia?

- Nepamaišytų visų grandžių potencialo didinimas: reikėtų ir dar vieno puolėjo, kuris pridėtų smogiamosios jėgos, gynėjo, šiai zonai sustiprinti. Vertėtų turėti ir dar vieną saugą, vartininką. Maža kas, per sezoną neišvengiamai pasitaiko traumų, kortelių. Norėtųsi, kad komandos pajėgumas dėl to nenukentėtų.

- Ar galite palyginti treniruotes pirmoje lygoje ir „A“ lygoje, kuomet anksčiau rungtyniavote? Jos kuo nors skiriasi?

- Šiaip viskas priklauso nuo trenerio, koks treneris, tokios ir treniruotės. „A“ lyga visgi ne pirma lyga, komandų meistriškumas kur kas didesnis, tai atitinkamai kiekvienoms rungtynėms ir reikia rengtis. Kiekvienas iš futbolo strategų turi savo viziją, taktiką, filosofiją, požiūrį į treniruočių dažnį savaitės cikle, jų intensyvumą. 

- Esate krašto gynėjas. Kartkartėmis tenka pabūti ir viduryje. Su kuriais varžovų puolėjais karjeroje jums buvo sunkiausia kovoti aikštėje? Kurie iš jų jums daugiausia buvo neparankūs?

- Na pavardėmis galbūt aš jų neminėsiu, gal visų ir neatsiminsiu, bet iš principo man sunkiau be abejo eiti į dvikovas sakykime dėl aukštų kamuolių su gerokai aukštesniais varžovais. Nors nesu itin didelio ūgio, tačiau futbolas ne vien iš to susidaro, yra žaidimas su kamuoliu ant žemės, gebėjimas skaityti, nuspėti varžovų žaidimą, jų rengiamų atakų užmačias.

- Kaip įsivaizduojate savo ateitį baigus futbolininko karjerą?

- Šiai dienai dar apie tai negalvoju ir sunku būtų atsakyti. Kol dar turiu sveikatos, kol nekamuoja traumos norisi tiesiog žaisti.

- Kokių dar turite neišsipildžiusių svajonių, lūkesčių futbole?

- Norėčiau, kad su Kazlų Rūdos komanda taptume kada „A“ lygos prizininkais...

- Dėkoju už pokalbį.

fksilas.lt inf. ir foto