Futbolininkas Laurynas Stonkus tapo „Jonavos“ komandos simboliu. Gimtojo miesto komandai 27–erių žaidėjas šiemet atstovauja jau dešimtą sezoną.
Per dešimtmetį L. Stonkus patyrė ir šilto ir šalto – mėgavosi triumfu LFF I lygos pirmenybėse, o taip pat turėjo gydytis sunkią traumą. Apie tai L. Stonkus papasakojo klubo svetainei duotame interviu, taip pat atskleidė „Jonavos“ futbolininkų asmenines savybes bei talentus.

– Laurynai, šis sezonas Jonavos futbolo klube tau jau 10–as. Tai daug ar mažai?

– Taip, šis sezonas man jubiliejinis. Dažnai pagalvoju, kad tiek metų žaisti vienoje komandoje nemažas pasiekimas, o tokių lojalių žaidėjų šiais laikas yra mažai.

– Turbūt šis faktorius ir lėmė, kad buvai išrinktas „Jonavos“ kapitonu?

– Vienas iš komandos narių pasirinkimą lėmusių faktorių buvo būtent šis, nes šiame klube praleidau daugiausiai laiko. Taip pat žaidėjų sprendimą galėjo nulemti mano amžius – jau esu vienas vyriausių komandoje.

– Ar pakanka motyvacijos tiek metų žaisti vienoje komandoje? Tikriausiai turėjai pasiūlymų ir iš kitų klubų?

– Per tokį ilgą laiką tapau viso Jonavos sporto bendruomenės dalimi, todėl gatvėje sutikti sirgaliai priverčia išlikti motyvuotu. Niekada nenorėjau ir nenorėsiu nuvilti tų žmonių, kurie ateina palaikyti Jonavos futbolo komandos.

O kalbant apie kitų komandų pasiūlymus, jų buvo daug ir įvairių, bet visada pritrūkdavo tų komandų stabilumo. Tuo metu pasiūlymai iš užsienio dažniausiai būdavo migloti.

– 2011 metais patraukei į Vokietiją, žemesnės lygos Kaselio „Hessen“ komandą, bet vėliau sugrįžai į Jonavą. Kodėl nepavyko „užsikabinti“ šioje futbolo valstybėje?

– Sakoma, kad išmėginti save užsienyje verta. Tą aš ir padariau. Vokietijoje praleidau pusantrų metų, ten iki šiol gyvena mano šeima. Sprendimas vykti į Vokietiją buvo geras, o praleistas laikas – naudingas. Pamačiau akivaizdų futbolo lygių skirtumą ir sukaupiau daug patirties. Tačiau vis dažniau pagalvodavau apie Lietuvą, todėl kartą nusprendžiau grįžti atgal.

– Su Jonavos miesto komanda tapai LFF I lygos nugalėtoju 2012 ir 2015 metais. Kuo šie titulai panašūs ir kuo skirtingi?

– Man asmeniškai abu šie laimėjimai yra vienodai svarbūs. Galbūt šiek tiek išsiskiria 2015 metų pergalė, kadangi tuo pačiu tapau ir rezultatyviausiu I lygos žaidėju. Bet jausmas buvo geras ir 2012, ir 2015 metais.

– Vis tik 2012 metų sezonas baigėsi šiurpiu epizodu, kai tave sunkiai traumavo Vilniaus „Granito“ žaidėjas. Po kelio operacijos teko iškęsti ilgą reabilitacijos periodą, todėl tikriausiai psichologiškai buvo labai sunku? Ar po to teko bendrauti su savo skriaudiku?

– Visų pirma, sunkiausiai po to buvo netgi vaikščioti, tos kančios tęsėsi apie 7 mėnesius. Normaliai bėgioti pradėjau tik praėjus 9 mėnesiams po traumos. Psichologiškai buvo labai sunku. Bet man visokeriopai padėjo tuometinė klubo valdžia, už tai esu dėkingas iki šiol. O mane traumavusio žaidėjo po to taip ir nemačiau.

– Daugelis I lygos žaidėjų be futbolo užsiima ir kita veikla. Tu esi nekilnojamojo turto agentas. Kaip atradai šią sritį?

– Ne paslaptis, kad mūsų I lyga nėra profesionali, tad ir dauguma futbolininkų turi darbus. Aš taip pat. Prieš kelerius metus buvo kilę minčių užsiimti nekilnojamojo turto pardavimais, bet tada nedrįsau. Ši sritis visada mane traukė ir atrodė įdomi, nors nėra lengva pradėti ir plėtoti savo verslą. Visgi žmonių šypsenos, kuriems padedu išspręsti kilusias problemas, atperka viską.

– Ar papildomas darbas futbolui netrukdo?

– Savo veiklos grafiką susidarau pats, todėl darbą su treniruotėmis ar rungtynėmis beveik visada pavyksta suderinti.

– Praėjusiais metais Jonavos futbolo gerbėjai nudžiugo, kai buvai pakviestas į nacionalinės rinktinės stovyklą Šri Lankoje. Turi lūkesčių dar sugrįžti į rinktinę?

– 2018 metų liepą su rinktine vykome į Šri Lanką. Žaidžiau abejas draugiškas rungtynes, o vienose netgi įmušiau įvartį. Įspūdžiai – labai geri. Nes tai buvo nauja patirtis, neeilinė kelionė, o ir varžovų komanda paliko įdomų įspūdį. Didžiausias išbandymas buvo rungtyniauti neeilinėmis klimato sąlygomis, prie didžiulio karščio ir oro drėgmės.

Ar tikiuosi sugrįžti į rinktinę? Niekada nesakyk niekada. Galbūt kada nors ir vėl teks tokia garbė.

– Iškritusi iš A lygos, „Jonava“ šiemet vėl žaidžia I lygoje, tačiau žiemą būta niūresnių prognozių dėl komandos ateities. Jos neišsipildė, o pats ar nejautei nerimo?

– Kalbų tikrai buvo įvairių. Nuo pasvarstymų, kad galime likti A lygoje, iki spėliojimų apie visišką komandos subyrėjimą. Jonavos rajono savivaldybė visuomet rėmė futbolą, todėl didelio nerimo nebuvo. Kalbos kalbomis, dabar jau galime pasidžiaugti, kad išlikome ir sieksime sugrįžti į A lygą.

– „Jonava“ I lygoje žengia ketvirta. Ar tenkina tokia padėtis?

– Norime kilti aukščiau, norime pasiekti daugiau, todėl ši pozicija netenkina. Tą ir mėginsime įrodyti artimiausiose rungtynėse.

– Treneris Eisvinas Utyra akcentuoja draugišką „Jonavos“ komandos mikroklimatą. Kas prie to labiausiai prisideda?

– Visi. Didžioji kolektyvo dalis prieš sezoną vienas kitą daugmaž pažinojo, tad „apsitrynėme“ greitai. Nors komandoje yra daug skirtingo charakterio asmenybių, vis tiek čia tvyro gera aura.

– Kaip vyksta komandos naujokų krikštynos?

– Naujokai visada į treniruotę turi atnešti tortą su „kola“. Tuomet jų „prirašymas“ laikomas įvykusiu (šypsosi).

– Viename interviu išskyrei savo komunikabilumą ir norą bendrauti. Ar ši savybė neerzina komandos draugų?

– Reikėtų paklausti jų (juokiasi). Kuo daugiau bendrausime kaip komanda, tuo lengviau ir paprasčiau bus aikštėje. Kartais mums to pritrūksta, bet tobulėjame ir judame į priekį.

– Kuris „Jonavos“ komandos narys yra didžiausias oratorius?

– Oratorius ir didžiausias motyvatorius yra Romas Margelis. Visada ras, ką pasakyti ir užvesti komandą.

– Kuris tyliausias ir ramiausias?

– Tokius išskirčiau du: Luką Budraitį ir mūsų naujoką iš Rusijos Leo Čaukiną.

– Kas krečia daugiausiai pokštų?

– Visi komandos nariai moka pajuokauti. Dėl to ir vidinė atmosfera puiki.

– Kuris yra dainingiausias?

– Komandoje didžėjais dažniausiai būna Arnas Paškevičius bei R. Margelis.

– O kuris visur vėluoja?

– Turėjome visada visur vėluojantį žmogų Matą Daškų. Dabar js perėjo į kitą komandą (Kauno „Hegelmann Litauen“). Tikiuosi, kad joje suspėja į treniruotes (juokiasi).

– Kokią žinutę pasiųstum Jonavos futbolo gerbėjams?

– Mūsų sirgaliai visada ištikimi bei gausiai renkasi į rungtynes. Reikia jiems padėkoti už palaikymą, tuo pačiu palinkėti ir toliau eiti į stadioną, su komanda kartu džiaugtis, o kartais – ir liūdėti.