Lukas Valvonis buvo vienas dviejų pirmųjų FK "Vilnius" žaidėjų, patikėjusių klubo vizija ir pasirašiusių kontraktą su sostinės klubu. Kas lėmė Luko pasirinkimą, kaip Lukas pradėjo žaisti futbolą, kokie prisiminimai apie pirmąjį trenerį ir kodėl verta ateiti stebėti FK "Vilnius" rungtynių antrąją Šv. Velykų dieną, Lukas sutiko papasakoti mūsų paskyrai.

Kaip tu pradėjai draugauti su futbolu?

Į pirmąją futbolo treniruotę, kiek pamenu, atėjau, kai man buvo šeši metai. Tėvai nusprendė leisti, nes vaikystėje viską spardžiau aplinkui. Visi ne vietoje gulintys žaislai, akmenys lauke buvo mano taikinys. Taip ir prasidėjo mano futbolininko karjera...

Koks prisiminimas iš pirmos treniruotės?

Oi, labai seniai čia buvo, daugiau kaip prieš šešioliką metų... Iš pirmos, turbūt, net nelabai ką pamenu. Atsimenu, kad gerai sekdavosi, įmušdavau daug įvarčių, todėl ir likau.

Esi aukštas vyras, kodėl ne krepšinis?

Na, vaikystėje nebuvau toks aukštas, čia dabar taip užaugau. Bet netrukdo man ūgis, dar kaip tik, skyčiau, savų pliusų turiu.

Kokie prisiminimai apie pirmąjį trenerį?

Pirmasis treneris buvo Andrejus Sorokinas. Tikrai puikus treneris ir visi atsiminimai labai geri.

Kaip klostėsi tavo karjera, kokiuose klubuose teko žaisti iki šiol?

Na, jei kalbėti apie rimtesnį, profesionalų vyrų futbolą, tai viskas prasidėjo „Žalgiris 3” komandoje, ten žaidžiau kelis sezonus Pirmoje lygoje. Paskui buvau išnuomotas Utenos “Uteniui”, kur žaidžiau pusę sezono "A" lygoje. Tada sekė Vilniaus “Vytis”, kur treniravausi ir žaidžiau sezoną, o po jo - dabartinis mano klubas “Vilnius”.

Buvai vienas pirmųjų žaidėjų, prisijungęs prie FK "Vilnius", kuris kūrėsi "nuo nulio"? Neatrodė, kiek beprotiška?

Minčių tada buvo visokių, bet susitikus su klubo vadovais, treneriais sutikau rizikuoti. Jie papasakojo savo idėją, klubo struktūrą ir tikslus, kad tai nėra vienos dienos projektas. Tai paskatino mane prisijungti. Taip pat jų iškelti tikslai sutapo su mano tikslais ir vizija.

Komanda jauna. Reikia daugiau kantrybės partneriams aikštelėje?

Aišku, su jaunais žaidėjais yra sunkiau dirbti, bet čia tik laiko klausimas, kada jie pagaus ritmą ir visi būsim lygiaverčiai.

Ar rūbinėje labiau patyrę žaidėjai įvedate savo tvarką?

Visi vyresni žaidėjai iš savo patirties įnešė kažką naujo. Pavyzdžiui, anksčiau rūbinėje nebūdavo muzikos, o dabar atsirado. Galima sakyti, sulipdėme bendrą tvarką, atsižvelgdami į skirtingas patirtis.

Pasiruošimo sezonui metu kontrolinių varžybų metu daugiau teko pralaimėti, nei laimėti? Kodėl nepavyko iškovoti daugiau pergalių?

Pagrindinė priežastis buvo tai, kad mes - jauna komanda. Net ir vyresni žaidėjai buvo ką tik prisijungę. Trūko susižaidimo, treniruočių kartu... Bet laimėjimai nebuvo patys svarbiausi dalykai, svarbiausia buvo kaip viskas vyko, kaip žaisdavom. Pergalės ateis sezono metu, mes jau parodėme, kad galime laimėti.

I-os lygos čempionatą irgi pradėjote trimis pralaimėjimais. Vienas jų, kada per pridėtą rungtynių laiką nusileidote "Stumbras B" komandai. Buvo apmaudu?

Tos rungtynės tikrai buvo pačios skaudžiausios, tokias rungtynes norisi iškarto pamiršti. Tikrai daug teigiamų dalykų buvo tose varžybose, bet viską paleidom per paskutinę akimirką.

Kokios emocijos buvo po pirmosios pergalės namuose prieš "Dainava"?

Po skaudaus pralaimėjimo su „Stumbras B“ šios varžybos buvo labai reikalingos. Jos pridėjo pasitikėjimo savimi, nusiraminimo po visų pralaimėjimo serijų. Rūbinėje iškart pasikeitė nuotaika, pats viduje pasijutau žymiai geriau.

Kodėl pasirinkai centro gynėjo poziciją aikštėje? Kada pradėjai "specializuotis" šioje pozicijoje?

Tikrai daug eksperimentuodavau: buvau ir saugas, ir puolėjas, ir gynėjas, ir vartininkas. Bet mane tvirčiausiai pastatė ant kojų būtent ši, centro gynėjo vieta. Tuometinėje „Žalgiris 3” komandoje Ivanas Švabovičius nusprendė, kad turiu žaisti būtent čia. Tada taip liepė, paskui prigijo pačiam, ir dabar jaučiuosi labai gerai šioje pozicijoje.

Ar turi autoritetą, į kurį lygiuojasi žaisdamas šioje pozicijoje?

Sergio Ramosas. Ne pats jauniausias žaidėjas, bet tikrai demonstruoja labai aukštą lygį ir profesionalumą.

Ko labiausiai nemėgsti futbole?

Apšilimo.

Ką labiausiai mėgsti?

Laimėti rungtynes.

Ką labiausiai vertini futbole?

Futbole galiu nusiraminti, negalvoti, kas vyksta už aikštelės ribų. Visos problemos pasilieka kažkur kitur. Man tai - savotiška meditacija.

Ką galite pažadėti FK "Vilnius" fanui šiame sezone?

Daugiau pergalių. Mes tikrai stengiamės, dirbam, tikrai dar parodysime, kad galim.

Kodėl verta atvykti stebėti FK "Vilnius" varžybas (su FK "Nevėžis", "Fabijoniškių": stadione, 16.00 val.) antrąją Šv. Velykų dieną?

Visiems laisvadienis, jau po pietų, smagi pavasario šventė... Tad tai tikrai puiki proga apsilankyti stadione visiems šeimos nariams kartu.

Dėkoju už pokalbį ir gražios Velykų šventės.

Ačiū. Smagios šventės visiems "Vilnius" fanams.