15 metų pajėgiausiame šalies futbolo divizione žaidęs Ramūnas Radavičius solidžiai startavo ir Pirmoje lygoje. Paskutinį kartą tokio lygio varžybose 35 metų futbolininkas žaidė 2002 m., vilkėdamas gimtosios Plungės „Babrungo“ aprangą.

Tais metais R.Radavičius I lygoje pelnė 22 įvarčius, bet jo komanda užėmė tik 12 vietą tarp 16 dalyvių. Tikėtina, kad sugrįžimas nebus toks rezultatyvus, tačiau paties Ramūno teigimu, ne įvarčiai, o komandos pergalės yra svarbiausias žaidimo aspektas.

Su Panevėžio „Ekranu“ ir Vilniaus „Žalgiriu“ iškovojęs keturis A lygos čempiono titulus, penkis kartus triumfavęs ir LFF taurės turnyre, šiais metais R.Radavičius tikisi trofėjų kolekciją papildyti ir Pirmos lygos apdovanojimais.

Pirmosiose oficialiose „Vilniaus Vyčio“ rungtynėse Pirmoje lygoje R.Radavičius tapo ir pirmojo įvarčio autoriumi. Antrojo kėlinio pradžioje jis tiksliu perdavimu prisidėjo prie Audriaus Veikučio išlyginamojo įvarčio. Per 72 aikštėje praleistas minutes R.Radavičius įrodė, kad greičio savybių dar neprarado, o jo aštrus reidai bei tikslūs perdavimai iš kairiojo krašto sukels daug nemalonumų būsimiems „Vilniaus Vyčio“ varžovams.

„Manau, kad Pirmoje lygoje esame pajėgūs kovoti dėl pačių aukščiausių vietų. Turime ir patyrusių, šilto ir šalto mačiusių futbolininkų, ir talentingo jaunimo. Aišku, „SMScredit.lt A lygoje“ tokia pačia sudėtimi žaisti būtų labai sunku. Šiaip, vienas kitas rungtynes sukovoti galėtume ir su aukščiausios lygios komandomis, bet ištempti visą sezoną būtų labai sudėtinga“, – samprotavo 21 rungtynes Lietuvos nacionalinėje rinktinėje per savo karjerą sužaidęs R.Radavičius.

- Ramūnai, pirmosios „Vilniaus Vyčio“ rungtynės su „Žalgirio“ dubleriais tarsi susidėjo iš dviejų skirtingų dalių. Pirmasis kėlinys buvo pralaimėtas, o antrajame gana netikėtai aikštėje dominavo ir įvarčius pelnė tik „Vyčio“ futbolininkai. Kas nutiko?

-Pirmame kėlinyje žaidėme pagal vienokį planą ir nesakyčiau, kad tas mūsų žaidimas buvo toks jau prastas. Vis gi, turėjome progų ir galėjome įmušti daugiau įvarčių. Bet pertraukos metu treneriai nusprendė atlikti tam tikrų pokyčių: į aikštę išleido antrą puolėją, pradėjome labiau išnaudoti savo ūgio persvarą ir tai pasiteisino. Matėme, kad mūsų puolėjas Nikolajus Misiukas oro dvikovose yra ryškiai pranašesnis už jaunuosius žalgiriečius, tad dažniau atlikinėjome tolimus, aukštus perdavimus. O visa kita jau istorija.

- Istoriniu tapo ir paties įmuštas pirmasis „Vilniaus Vyčio“ įvartis. Nebuvo gaila skriausti savo buvusios komandos dublerių?

- Ne, kiekvienos rungtynės kitoje komandoje man yra atskira istorija. Džiaugiuosi kiekvienu įvarčiu, kad ir kokioje komandoje žaisčiau, ar koks varžovas bebūtų. Atvirai sakant, nesuprantu tų žaidėjų, kurie įmušę buvusiai komandai demonstratyviai nesidžiaugia. Reikia džiaugtis kiekvienu įvarčiu, kiekviena pergale. Mūsų tikslas šiose rungtynėse buvo pergalė. Turėjome laimėti ir tai padarėme. O tai, kad ir man pavyko įmušti yra tik detalė. Svarbiausia – pergalė.

- Antro kėlinio viduryje buvai pakeistas. Ar tai dėl nuovargio, ar dėl kitų priežasčių?

- Likus savaitei iki rungtynių timptelėjau galinį raumenį, o antroje rungtynių dalyje pajutau nedidelį skausmą, tad pats pasiprašiau keitimo. Bet po kitą dieną po rungtynių lengvai pasitreniravome, per Šv.Velykas pailsėjau ir dabar jau viskas gerai. Neabejoju, kad būsiu pasirengęs artimiausioms rungtynėms.

- Po praėjusio sezono Šiauliuose sakei, kad su profesionaliu futbolu jau baigta. Kas paskatino priimti „Vilniaus Vyčio“ pasiūlymą ir žaisti Pirmoje lygoje?

- Svarbiausia, kad žaidimas Pirmoje lygoje netrukdo kitiems darbams. Jau pernai pradėjau dirbti „Žalgiriečio“ futbolo akademijoje, treniruoju vaikus. Su „Vilniaus Vyčiu“ treniruojamės tik tris kartus per savaitę, vakarais, žaidžiame savaitgaliais, tad su pagrindine mano veikla futbolas nesikerta.

Kita vertus, man tikrai labai malonu pažaisti vienoje komandoje su tokiais meistrais kaip Tadas Gražiūnas, Nerijus Radžius ir kiti. Nors mes iki šiol nežaidėme vienoje komandoje, bet užteko kelių treniruočių, kad atsirastų savitarpio supratimas. Pagaliau, mes oficialiai jau esame futbolo senjorai, galbūt kitos galimybės kartu parungtyniauti tokio lygio varžybose jau nebeturėsime.

Kai kam tai gali būti ir paskutinis didžiojo futbolo sezonas, tad labai norime visi kartu ne tik pasižaisti, bet ir pakovoti dėl pergalių. Mūsų tikslai patys aukščiausi, turime ne tik patyrusių veteranų, bet ir gabaus jaunimo, tad tikiu, kad galime tuos tikslus įgyvendinti.

– Komandos treneris Algimantas Liubinskas kalba apie patekimą į aukščiausią lygą? Ar ten „Vilniaus Vyčiui“ būtų kas veikti?

- Visą sezoną ištempti būtų tikrai labai sunku. Vienas kitas rungtynes galime sužaisti ir su pajėgiausiomis A lygos komandomis, bet norint garbingai rungtyniauti visus metus, reikėtų atsisakyti mėgėjiško futbolo principų.

Trijų treniruočių tikrai nebeužtektų. Reikėtų daugiau laiko skirti pasirengimui, treniruotėms, poilsiui. O dabar mes susirenkame po darbų, pajudame, kartą per savaitę pažaidžiame. Toks ritmas mums yra pats tinkamiausias.

- Antrajame ture laukia susitikimas su „Kauno Žalgirio“ dubleriais, „Hegelmann Litauen“ ekipa. Kaip manote, ar žaidimas „antrame aukšte“ ir vėl atvers kelius į pergalę?

-Konkretų žaidimo planą parinks treneriai. Bet iš tiesų, mūsų žaidimas nėra tik tolimi perdavimai, standartinės padėtys ir smūgiai galva. Mokame ir palaikyti kamuolį ant žemės, žaisti trumpais bei vidutiniais perdavimais, turime ir individualiai stiprių, techniškų žaidėjų.

Tiesiog su jaunaisiais žalgiriečiais geriausias ginklas buvo žaidimas „antrajame aukšte“. O su kitais varžovais galime kovoti ir kitokiais ginklais. Mūsų arsenalas tikrai nėra toks jau ribotas. O ir mes patys dar turime parako bei noro įrodyti visiems, kad galime I lygoje siekti aukščiausių tikslų.

                                                                                                                                              FK „Vytis“ foto ir inf.