Kazlų Rūdos „Šilas“ LFF I lygoje startavo 2013-siais. Šįmet komandai tai jau ketvirtasis sezonas šiose pirmenybėse. Nuo pat pirmų šios lygos rungtynių „Šilo“ mundurą gina dvidešimt septynerių metų puolėjas Ramūnas Mačežinskas. Šis futbolininkas su komanda ragavo visko – tiek pergalių džiaugsmų, tiek pralaimėjimo kartėlio. Praėjusio penktadienio rungtynės su „Vilniaus Vyčiu“ Ramūnui buvo jubiliejinės – šimtosios. Neatsitiktinai su šiuo „Šilo“ „senbuviu“ ir dalijamės prisiminimais, apglėbusiais LFF I lygos mūšių areną jau  keletą sezonų: 
– 100 rungtynių, sužaistų vienoje komandoje, jūsų supratimu, šiuolaikiniame futbole tai daug ar mažai?
– Gal dar nėra labai daug, bet matyt komandoje būsiu pirmas futbolininkas, kuris sužaidė šimtą rungtynių. Šiaip norėčiau, kad nenustotų ši statistika augti ir būtų ne vienas šimtas rungtynių. 
– Ar užkulisiuose pats skaičiuojate, kiek rungtyniaujate dvikovų? Ar domitės asmenine statistika?
– Prieš šį sezoną man pasakė, kad jau esu sužaidęs virš devyniasdešimt rungtynių, bet pats asmeniškai tai neskaičiuoju. 
– Gal prisimenate savo pirmą įvartį rungtyniaujant „Šilo“ gretose? Prieš kokią komandą tai buvo?
– Jeigu neklystu, tai pirmame „Šilo“ pirmos lygos sezone, trečiose rungtynėse Panevėžyje prieš „Baltiją“ įmušiau. Tuomet laimėjome 2:1 ir tai buvo pirmoji tame sezone mūsų pergalė. 
– Esate kilęs iš Kauno. Kazlų Rūdos komandoje rungtyniaujate ketvirti metai. Daugiau ar mažiau susidarėte ir gilesnį įspūdį apskritai apie vietinę bendruomenę. Kaip ją apibūdintumėte ir palygintumėte su kauniškiais?
– Manau, kad jei rungtyniausime taip kaip šio sezono pradžioje, tai vasarą turėtų būti didelis ažiotažas. Kas liečia vietos bendruomenę, tai akivaizdu, kad futbolas čia pirmoje vietoje, miestelis nedidelis, tai palyginus daug žmonių ateina stebėti rungtynių. Tai mane asmeniškai tikrai džiugina. Kaune numeris vienas tai krepšinis ir daugiausia eina visi žiūrėti „Žalgirio“ dvikovų. 
– Jeigu palygintumėte šiuos keletą sezonų, kurį įvardintumėte asmeniškai sėkmingiausiu, į kurį norėtumėte sugrįžti? Kodėl?
– Vieno kažkokio neišskirčiau, kiekvienas sezonas turėjo savų pliusų ir minusų. Man asmeniškai nenusisekęs gal praeitas sezonas, nes prieš pat jį buvau gavęs traumą ir apie pora mėnesių negalėjau deramai grįžti į varžybinį ritmą ir atiduoti visą save futbolui. Nuolat tuo periodu jaučiau skausmus. Tikiuosi, kad šitas sezonas bus pats geriausias. 
– Šįmet komanda ženkliai atsinaujino. Kaip jaučiatės joje šiandien ir ar kas nors jums asmeniškai pasikeitė?
– Šiame sezone gerokai išaugo komandos profesionalumas, kryptingai einama link to, kad būtų žaidžiama aukščiausioje lygoje. Kas liečia asmenines permainas, tai gal sumažėjo žaidybinio laiko.
– O visa tai padeda jums ar trukdo tobulėti kaip futbolininkui?
– Treneriai sprendžia, kiek skirti žaidybinio laiko. Gauni savo šansą ir stengiesi maksimaliai išnaudoti jį. 
– „Šilo“ komandoje jums jau ketvirtasis sezonas. Su kuriais komandos draugais lengviausiai rasdavai bendrą kalbą?
– Kažko labai gal ir neišskirčiau. Na, buvo pirmame sezone, 2013-siais patyrusių žaidėjų tokių kaip Mantas Samusiovas, Andrius Sanajevas, Audrius Veikutis. Kiekviename sezone būna kokių nors naujovių, bet kažko išskirti tikrai negalėčiau, man nėra sunku adaptuotis prie komandos. 
– Per šešis šio sezono turus į varžovų vartus su visais linkėjimais jau pasiuntėte keturis tikslius smūgius. Kokios asmeninės statistikos tikitės šiame sezone?
– Pirmiausia prioritetas yra komandos tikslai ir labiausiai norėčiau, kad ji laimėtų. Aišku, šalia to norisi asmeninio taip pat kuo didesnio indėlio. Nežinau kaip pavyks, bet pavyzdžiui gerai būtų pasiekti kokia penkiolika įvarčių.
– Kokius įsimintiniausius įspūdžius pasiliksite atminty, susijusius ne su lygos pirmenybėmis, bet su tuo kas už jų ribų: treniruotės, kultūrinis gyvenimas ir pan.?
– Be abejo pasisėdėjimai su komanda liks atminty, ar tai būtų tarpsezonio pertrauka ar kiti periodai. Užpraeitame sezone įstrigo kelionė ir ne man vienam į Vokietiją, kur turėjome galimybę stebėti Bundeslygos rungtynes, pamatėme aukščiausio lygio futbolą. Čia būtų gal toks svariausias įspūdis. 
– Jūsų vertinimu, kas pasikeitė Kazlų Rūdos futbole per šiuos ketverius metus?
– Gana akivaizdžiai auga vaikų futbolas, jų susidomėjimas, daugiau yra komandų, dalyvaujančių futbolo čempionatuose. Apskritai, gana akivaizdu, kad miestelio žinomumas, kas liečia futbolo populiarumą matomas ir Lietuvos mastu. Manau, kad viskas eina į priekį. 
– Kaip manote, kuriame sezone „Šilo“ komandos komplektacija buvo pajėgiausia?
– Manau, kad šio sezono, tai atsispindi bent jau jo pradžioje ir rezultatuose. 
– Ar pasikeitė trenerių štabo lūkesčiai jūsų atžvilgiu, jeigu palygintumėte visus sezonus? Kaip vertinate savo sportinę formą per šį laikotarpį?
– Iš tikrųjų šis klausimas daugiau turėtų būti adresuotas treneriams, jiems geriau spręsti, koks aš buvau prieš keletą metų ir koks šiandien. Kas liečia lūkesčius, tai nemanau, kad jie sumažėjo, tiesiog komandoje šįmet turime daugiau pajėgių žaidėjų ir turiu mažiau gal žaidybinio laiko. Išaugo konkurencija, kuri tikrai sveika ir padeda daugiau mobilizuotis. 
– Ar yra tokių rungtynių, kurių jums asmeniškai nesinori ir prisiminti?
– Buvo, aišku tų skaudžių pralaimėjimų, bet paskutinis toks periodas, kurio nesinori prisiminti, gal išvykoje praėjusių metų sezone pralaimėjimas Klaipėdos „Atlantui“ atsakomosiose LFF taurės pusfinalio rungtynėse. Tuomet berods gavome net šešis įvarčius. Tą pačią savaitę buvome išvykoje ir Jonavos „Lietavai“ nusileidę. Tai buvo tikrai juodas ruožas. 
– Gal per šį laikotarpį susidūrėte su tokiais momentais, kai norėjote tiesiog viską mesti? Kada tai buvo? Kas „sugrąžino į vėžes“?
– Tais pačiais praėjusiais metais buvo užėjusi tokia krizė. Po pirmo rato stovėjome gana aukštai, buvome antroje vietoje, bet pasibaigus sezonui likome prizininkų užribyje. Bet praėjus dviems savaitėms vėl pradedi galvoti apie futbolą ir tiesiog natūraliai norisi sugrįžti į jį, nes pasiilgsti šio žaidimo. 
– Nemažai laiko praleidžiate Kazlų Rūdoje ir šalia treniruočių proceso. Ar sulaukiate vietinių miestelėnų didesnio dėmesio nei anksčiau? Kuo jis pasireiškia?
– Miestelis nedidelis, nedaug gyventojų, tai dauguma atpažįsta, kas domisi futbolu. Visgi Kazlų Rūdoje tokia vienintelė galima sakyti profesionali komanda, jeigu kalbėsime apskritai apie vietos sportą. Kiek žinau, „Šilas“ šiai dienai vienintelė profesionali komanda, kuri atstovauja Kazlų Rūdai Lietuvos mastu.
– Radote šioje komandoje tai, ko tikėjotės ar šiai dienai ko nors trūksta?
– Dabar, šiuo momentu tikrai nieko netrūksta, viskas kol kas puiku ir eina sava vaga, reikia tik įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Šaltinis: fksilas.lt