Vienas iš pagrindinių gynybos ramsčių rungtynėse prieš MRU komandą Kazlų Rūdos „Šilo“ gretose buvo Gytis Urba. Šis komandos vidurio gynėjas buvo ne tik vienas iš tų asmenų, kuris prisidėjo prie to, kad Kazlų Rūdos komandos vartai liko sausi, bet ir mušė jau antrą įvartį šiame sezone. Šįkart įvartis buvo pasiektas nuo 11 metrų atžymos. Su juo ir kalbamės apie pergalingai Kazlų Rūdos komandai pasibaigusią dvikovą:

– Kam norėtumėte dedikuoti įmuštą įvartį šiose rungtynėse?

– Be abejo, visu šimtu procentų komandos treneriui.

– Jeigu grįžtume į mintis prieš šias rungtynes, ar būtų tenkinę lygiosios prieš šią vienuolikę, visgi varžovai buvo aukštesnėje pozicijoje nei Kazlų Rūdos komanda?

– Manau, kad lygiosios nebūtų tenkinę. Mes negalime barstyti taškų ir kiekvienose rungtynėse turime siekti tik pergalės, nepriklausomai nuo to, koks varžovas bebūtų.

– Po pirmo kėlinio „Šilas“ pirmavo 2:0. Kokių pastabų po pirmojo kėlinio komandai turėjo treneris?

– Akcentavo, kad ir toliau kautumėmės taip kietai kaip ir pirmame kėlinyje, laimėtas kėlinys tai dar ne laimėtos rungtynės. Privalėjome laikytis disciplinos ir būti „užsivedę“ iki rungtynių pabaigos.

– Pirmame kėlinyje vilniečių komanda faktiškai realių galimybių įmušti neturėjo. Kieno tai nuopelnas: „Šilo“ gynėjų ar silpnoko varžovų puolimo?

– Čia visos mūsų komandos nuopelnas, visi šiose rungtynėse stengėsi, kovojo taip kaip pridera.

– Jeigu vertinsime šias rungtynes, ar varžovų komandos pajėgumas atitinka turnyrinę poziciją?

– Galbūt ir atitinka, tačiau nereikia pamiršti, kad per šiuos aštuonis turus mūsų komanda turėjo tikrai pajėgių varžovų, MRU futbolininkai galbūt pajėgesnių varžovų per šiuos turus turėjo mažiau, todėl ir susiklosčiusi buvo tokia situacija. Sezonas dar ilgas ir visko dar bus.

– Pirmo kėlinio pabaigoje varžovų komanda atliko keitimą ir aikštėje pasirodė kaip dabar darosi savotiškai madinga, ne Lietuvos futbolininkas. Ar pajutote skirtumą iš varžovų komandos atakos pusės?

– Na, man asmeniškai nebuvo jokio skirtumo. Nemanau, kad šis sprendimas būtų pridėjęs kiek jėgos varžovų puolime.

– Antrame kėlinyje nuo kokios šešiasdešimtos minutės negalėjo tęsti rungtynių Rokas Simanavičius? Kaip pasikeitė „Šilo“ gynybinės funkcijos?

– Buvo gana sunku persiorientuoti, gynyba buvo kiek išbalansuota, bet su užduotimis iš esmės susitvarkėme, įvarčio vis vien nepraleidome.

– Ar prieš šias rungtynes pats asmeniškai dar jautėte paskutinių dvejų dvikovų emocinį šleifą? Kas padėjo iš jo išsikapstyti?

– Man pavyko susitvarkyti nesunkiai. Šiose rungtynėse komanda įrodė, kad praėjusios tiesiog buvo kažkoks nesusipratimas ar nesusikalbėjimas ir tikiu, kad eisime į priekį. Pergalės – geriausias vaistas.

Šaltinis: http://www.fksilas.lt