Tęsiame pažintį su "Vilniaus Vyčio" žaidėjais. Jūsų dėmesiui - pokalbis su pergalingų įvarčių specialistu Tomu Misiūnu.

„Vilniaus Vyčio“ saugas Tomas Misiūnas per pirmas tris Pirmos lygos pirmenybių turus sužaidė tik 117 min. (iš 270-ies), bet jau spėjo įmušti du įvarčius. Beje, abu jo įvarčiai „Vilniaus Vyčiui“ atnešė pergales. O pačiam futbolininkui pelnė galimybę pasireikšti „Legendinių“ interviu rubrikoje.

-Tomai, papasakok, koks buvo tavo kelias į futbolą?

-Gimiau ir užaugau Vilniuje, iš pradžių lankiau treniruotes Vilniaus futbolo mokykloje, vėliau žaidžiau Vilniaus "Rotalio" komandoje. Pirmasis mano treneris - Viktoras Osetrovas. 2012 m. buvau išvykęs į Portugaliją, Madeiros salos komandoje praleidau pusmetį, bet klubas pateko į finansinę duobę, tad pasirašyti sutarties nepavyko. Grįžęs į Lietuvą nusprendžiau išmėginti laimė Vilniaus "Žalgirio" komandoje. Kelis metus praleidau dublerių ekipoje, bet pernai teko su ja atsisveikinti. Vis dėlto, supratau, kad į pagrindinę "Žalgirio" sudėtį nepateksiu, o sulaukus 21-erių žaisti su jaunimu nesinorėjo. Tad praėjusį sezoną atžaidžiau Vilniaus MRU ekipoje. Nors žaidžiau daug, bet komandai buvo sunkus periodas tiek finansiškai, tiek ir emociškai. Bet išgyvenau ir ten.

Prieš šį sezoną treniravausi Alytuje, su DFK "Dainava". Dar prieš Naujus metus lyg ir sutarėme su klubos vadovais, kad viskas gerai, lieku komandoje, bet likus kelioms savaitėms iki sezono pradžios per susirinkimą mane informavo, kad aš esu jiems nereikalingas.

-Kaip manai, kas lėmė tokį „Dainavos“ sprendimą?

-Nežinau, gal tokiam jų sprendimui įtakos turėjo pasirengimo sezonui metu patirta trauma, dėl kurios praleidau kelias savaites, gal dar kas nors. Bet man tai buvo labai stiprus smūgis, nes faktiškai likau be darbo, o susirasti naują komandą likus kelioms savaitėms iki pirmenybių pradžios buvo labai sudėtinga.

-Vis dėlto, pasitvirtino sena patarlė - nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Netikai „Dainavai“, bet tikai „Vilniaus Vyčiui“. Kaip atsidūrei šioje komandoje?

-Grįžęs iš Alytaus į Vilnių, galvojau ką daryti. Žinojau, kad mieste yra nauja komanda, joje žaidė keli MRU ekipoje rungtyniavę futbolininkai, taip pat ir buvę "Žalgirio" dubleriai. Tad paprasčiausiai ėmiau ir paskambinau Algimantui Liubinskui. Treneris pasiūlė sudalyvauti treniruotėje. Sako, savaitę pasitreniruosi ir tada nuspręsime. Bet savaitės neprireikė, nes po dviejų treniruočių pranešė, kad esu "Vilniaus Vyčio" narys. Iš karto pasidarė ramiau ant širdies.

-Ramybė ramybe, bet aikštėje paties įvarčiai kol kas kala komandos pergales.

-Iš tiesų, sezono pradžia gavosi pavydėtina. Pirmose rungtynėse su "Žalgiris B" ekipa pasirodžiau aikštėje po keitimo ir po keliolikos minučių įmušiau trečią įvartį. Visi futbolininkai svajoja apie tokį debiutą. Tiesa, antros rungtynės su Kauno "Hegelmann Litauen" nei man, nei komandai nepavyko, sulaukiau ir trenerio kritikos. O Alytuje žiauriai norėjau ne tik žaisti, bet ir įmušti. Tad negaliu net apsakyti, kokios emocijos apėmė, kai po mano smūgio kamuolys įlėkė į vartus. Juo labiau, kad po smūgio kamuolys šovė į viršų, bet, ačiū Dievui, nuo skersinio įšovė į vartus.

-Kol kas visas rungtynes Pirmoje lygoje pradėjai ant atsarginių žaidėjų suolelio. Ar nesunku įsilieti į žaidimą po keitimo?

-Iš tiesų, šis vaidmuo man šiek tiek neįprastas. Tiek "Žalgirietyje", tiek ir MRU komandoje buvau tvirtas pagrindinės sudėties žaidėjas. Išeiti po keitimo nėra taip paprasta, čia "žaidžia" ir psichologinis aspektas. Bet aš puikiai suprantu, kad "Vilniaus Vyčio" komandoje dar nieko neįrodžiau. Reikia treniruotis, žaisti, pasinaudoti suteikiamomis progomis, užsitarnauti trenerių pasitikėjimą, o tada gal atsiras vietos ir startinėje sudėtyje. Manau ateityje viskas bus gerai.

-"Vilniaus Vyčio" branduolį sudaro patyrę futbolininkai, netgi veteranai. Kaip sutiko tave senbuviai, kokia yra vidinė atmosfera komandoje?

-Atmosfera yra tiesiog fantastiška. Futbolininkai mane priėmė labai šiltai, pas mus nėra jokių pykčių, tvyro tikra komandinė dvasia. Ir tai matosi aikštelėje.

-Komandos vadovai ir treneriai kalba apie medalius ir norą patekti į A lygą. Tave jau galima vadinti Pirmos lygos senbuviu, tad kaip manau, ar tai yra realu?

-Daug kas sako, kad mūsų komanda per sena A lygai. Tačiau komandoje yra ne 11, o net 23 futbolininkai. Ir ne tik vyresni, bet ir pakankamai jauni, bet ambicingi žaidėjai. Manau, kad mes turime rezervų, o mūsų šansai kovoti dėl medalių yra tikrai neblogi. Aš asmeniškai tikiu, kad mes grumsimės dėl aukščiausių vietų. Visose komandose, kuriose man teko žaisti - "Rotalyje", "Žalgirietyje" tikslai buvo keliami patys aukščiausi. Visose varžybose norėjome būti geriausi, tad tas nugalėtojų genas ir mane veda į priekį.

-Gal turi kokių nors asmeninių tikslų?

-Man svarbiausia, kad komanda laimėtų. O jei aš prie tų pergalių prisidėsiu įvarčiais ar perdavimais, bus tik dar geriau. Apie kažkokius konkrečius skaičius negalvoju. Mano tikslas - tobulėti kaip žaidėjui, ateityje norėčiau žaisti ir A lygoje, paragauti legionieriaus duonos. Suprantu, kad tam vien gero žaidimo neužtenka, reikia ir sėkmės, palankių aplinkybių. Bet turiu svajonę ir jos neatsisakysiu.

Jei jau prakalbome apie užsienio futbolą, ar turi mėgstamą komandą, futbolininką?

-Mane žavi "Barcelona" žaidimas. Šiuo metu tai yra geriausia futbolo komanda pasaulyje, demonstruojanti gražiausią futbolą. Neabejoju, kad jie laimės ir Čempionų lygą. O kalbant apie futbolininkus, tai man patinka Londono "Chelsea" ekipos saugas Wilian'as. Tai labai įdomus žaidėjas, techniškas, greitas, staigus. Jis dalyvauja ir puolime, ir gynyboje. Man tokie žaidėjai labai patinka. Galima sakyti, kad man jis yra tikras futbolininko idealas.

-Sėkmės, įvarčių ir pergalių!

Šaltinis ir foto : FK "Viniaus Vytis"