Praėjusį sekmadienį baigėsi LFF Pirmos lygos čempionatas, antrus metus skaičiuojantis FK „Panevėžys“ užėmė 5-tą poziciją 16-kos komandų pirmenybėse. Sezoną įvertino vyriausiasis treneris Virginijus Liubšys.

Pasak V. Liubšio, užimta vieta – geras pasiekimas jaunam klubui, tačiau viduje liko ir apmaudo kartėlis: iki bronzos medalių trūko vos 2 taškų. Per 30 rungtynių surinkti 59 taškai, iškovota 17 pergalių, 8 kartus sužaista lygiosiomis ir 5 kartus pralaimėta. Trečias likęs „Vilniaus Vytis“ aukštaičius lenkė tik… tašku.

Visuose mačuose žaidė Arnas Ribokas, vartininkas Marius Suvaizdis vartus gynė 29-iuose susitikimuose, 28-iose rungtynėse žaidė gynėjas Sigitas Olberkis, saugai Žilvinas Banys, Tomas Rakašius, Arnas Borodinas, Tadas Markevičius, 27-iuose mačuose rungtyniavo saugai Mantas Savėnas, Svajūnas Čyžas ir puolėjas Povilas Lukšys.

Strategas pasidalino mintimis apie sezono finišą, žaidėjų progresą, veteranų indėlį ir lūkesčiais apie kitų metų tikslus.

– FK „Panevėžys“ užėmė 5-ąją vietą, jūsų manymu, ar tai geras rezultatas?

– Prieš sezoną kalbėjome apie komandos tikslus, pamenu klubo pirmininko Dainiaus Glevecko žodžius: „Jei būsime penketuke, bus gerai. Jei užimsime trečią vietą, bus labai gerai“. Buvome arti to, kad būtų „labai gerai“. Mums pritrūko tik sportinės sėkmės, kad po sezono pasidabintume bronzos medaliais.

– Ar nejaučiate apmaudo, kad iki pirmojo trejeto trūko dviejų taškų?

– Žinoma, yra didelis apmaudas. Pagrindinę klaidą padarėme ne kažkuriose rungtynėse, kur pralaimėjome kovoje ar sužaidėme lygiosiomis, o Radviliškyje. Dėl šeimininkų aplaidumo atvykus į rungtynes nebuvo nei budinčio greitosios ekipažo, nei apsaugos, nei kortelių, pats rungtynių komisaras siūlė nežaisti ir įsirašyti techninę pergalę 3:0. Mes pagalvojome, kad taip negarbinga ir nusprendėme žaisti. Mačas baigėsi 0:0, o tai mums kainavo 2 taškus. Dabar jie mums būtų leidę užimti trečiąją vietą. Yra taip, kaip yra, nesinori žvelgti atgal. Visos komandos vienaip ar kitaip prarado taškus.

Šiemet nebuvo didelių duobių, žvelgiant į visas pozicijas, ypač į vartininko, visi sužaidė gerą sezoną. Turiu pagirti gynėjų grandį, mūsų vidurio gynėjai tikrai labai jauni, bet jie sužaidė solidžiai ir patikimai.

Šiemet atsiskleidė keletas jaunų žaidėjų – Svajūnas Čyžas, Arnas Borodinas, puikiai rungtyniavo Tomas Rakašius su Sigitu Olberkiu, keletą mačų labai gerai sužaidė Vilius Giedraitis, gerą įspūdį paliko Vaidas Kavaliauskas.

Pagrindinis komandos ramstis – tie patyrę futbolininkai: Povilas Lukšys, Mantas Savėnas, Tadas Markevičius. Žilvinas Banys turėjo vieną geriausių sezonų kiek esu matęs jų, taip pat solidžiai žaidė Arnas Ribokas. Su šiais futbolininkais jaunimui buvo daug lengviau žaisti.

Visi komandos futbolininkai prisidėjo prie bendro komandos rezultato, vieni geriau sužaidė sezono pradžią, kiti atsiskleidė gal antroje pusėje.

Šiemet neturėjome skaudžių nesėkmių, kur būtume pralaimėję dideliais skirtumais. Visose rungtynėse kovojome, išskyrus nepasisekė išvykoje su „Palanga“, kai nusileidome 1:4, ten varžovai išties buvo verti pergalės. Pralaimėjimus patirdavome po atkaklių kovų iki paskutinės minutės.

– Kas mėnesį buvo renkamas geriausias mėnesio žaidėjas, o ką rinktumėte geriausiu metų futbolininku?

– Sunku pasakyti, dabar iškart negalėčiau padaryti išvadas ir iškart kažką įvardinti. Reiktų pasverti kiekvienas rungtynes. Bet tikru ekipos lyderiu buvo mano pagalbininkas Mantas Savėnas.

Labai gerai sezono pabaigoje žaidė Povilas Lukšys. Atrodo, veteranas (red. – 37 metai), bet jis buvo labai naudingas ir reikalingas. Jo patirtis lemiamu momentu labai pravertė.

– Gal su veteranais kalbėjote apie jų galimybes padėti klubui ir kitais metais?

– Kol kas nebuvo tokios kalbos. Manau, dar visi po sezono susitiksime, aptarsime rezultatus, pasidalinsime mintimis apie kitų metų gaires.

Mantui dabar 34-eri metai, dar tikrai gali žaisti. Dėl Povilo – jis pats turi priimti sprendimą. Visų patyrusių žaidėjų indėlis labai svarbus, ypač antroje metų pusėje. Sezono pabaigoje jauni žaidėjai tikrai jautė didžiulį krūvį. Pradedant nuo kovo iki dabar, sudėjus Pirmos lygos čempionato, LFF taurės ir Elitinės jaunių lygos rungtynes, kai kurie žaidėjai turėjo apie 60 rungtynių. Aišku, ne visi. Baigėsi Pirmas lyga, kai kurie dar turės 10-imt Elitinės lygos rungtynių.

– Ar didelis būtų smūgis komandai, jei iš jos į aukštesnę lygą persikeltų Džiugas Petrauskas, Arnas Ribokas?

– Arnas – tikras panevėžietis, jis futbolą derina su darbais, po jų skuba į treniruotes, už tai jam reikia padėkoti. Viskas priklausys nuo pačių futbolininkų. Negalime nei vieno žmogaus sustabdyti, jei jis nori kilti karjeros laiptais. Arnas sezono eigoje išbandė ne vieną poziciją. Žaidė ir saugų grandyje, kraštiniu gynėju, neturėjome, kuo užpildyti šią poziciją, gal dėl to vienu metu nukentėjo mūsų puolimas. Džiugą Petrauską daugelis galbūt jau buvo nurašę, bet patekęs į U-21 rinktinę atrankos ciklo gale priminė apie save ir sužaidė dvi labai geras rungtynes.

– Pirmoje lygoje varžėsi 16 klubų, kai kurios sezono pabaigoje varžovams nusileisdavo nepadoriais rezultatais, ar nevertėtų sumažinti klubų skaičių ir padaryti čempionatą konkurencingesnį?

– Šiemet pirmos 8-10 komandų tikrai buvo gero lygio. Jų dvikovos buvo nenuspėjamos. Kelios turnyro lentelės dugne buvusios komandos sezono pradžioje deklaravo ambicingus tikslus, tvirtino, kad viskas bus gerai. Bet vėliau šios ekipos sezono antroje pusėje subyrėjo. Reikia joms tik padėkoti, kad jos užbaigė pirmenybes. Manau, 14-ka klubų Pirmai lygai pakaktų.

– Šeši Kelmės „Kražantės“ žaidėjai buvo diskvalifikuoti įtarus juos manipuliuojant rungtynių rezultatais. Ar jums nekildavo įtarimų stebint varžovų žaidimą, ar pastebėdavote įtartiną komandų elgesį?

– Galiu pasakyti tai, kad dėl mano vadovaujamos komandos man nekilo jokių abejonių. Visi žaidėjai į aikštę žengdavo tam, kad laimėtų rungtynes. Reikia jiems už tai padėkoti, nors mūsų klubas negalėjo pasigirti idealiomis sąlygomis.

– Pernai FK „Panevėžys“ finišavo 8-oje pozicijoje, šiemet liko penktas, kitais metais norėsis komandą matyti dar aukščiau?

– Kitais metais pagal situaciją, turėtume kelti tikslą iškovoti kelialapį į A lygą. Mūsų galimybės spręsis per artimiausius 3-4 mėnesius, kada bus dėliojamas biudžetas. Tada matysime aiškesnį vaizdą. Jei pavyktų išlaikyti dabartinę sudėtį, ją pastiprinus vienu, kitu žaidėju, būtų galima kalbėti apie bilietą į A lygą.

– Trenerių štabe iš esmės dirbate vienas, ar netrūksta pagalbos ruošiantis rungtynėms, analizuojant varžovų žaidimą?

– Aišku, kiek galėjo, padėjo M. Savėnas, klubo pirmininkas Dainius Gleveckas, norėtųsi, kad padėtų dar kažkas. Dirbome pagal galimybes.

– Kokie artimiausi planai? Pailsėsite savaitę nuo futbolo?

– Dar visą mėnesį mūsų jauni žaidėjai rungtyniaus Elitinėje jaunių lygoje. Jiems šis sezonas baigsis gruodžio 1-ąją. Tikiuosi, kad nuo sausio pradėsime treniruotes, eisime į aerobikos, treniruoklių salę, baseiną, dirbsime su kamuoliais. Nuo sausio pabaigos pradėsime rimtą darbą ruošiantis naujam čempionatui. Noriu padėkoti visiems, kurie šiemet padėjo „Panevėžio“ klubui. Visų pirma, mūsų ištikimiems rėmėjams, kurie leido sėkmingai užbaigti šį sezoną. Jei ne šią sporto šaką mylintys žmonės, gal futbolas Panevėžyje būtų numiręs. Tikiuosi, kitą sezoną komanda galės nudžiuginti dar labiau ir pagaliau, Panevėžio futbolas atsidurs ten, kur jis turi būti – šalies stipriausių klubų gretose.

Linas JOCIUS

​Šaltinis: www.sekunde.lt

​Foto: www.fk-panevezys.lt